Pirmųjų teatro gyvavimo metų fotoarchyvas menkas. Kelios seklių nuotraukos, aktorių portretai. Tai suprantama – nelabai buvo nei kam, nei kuo fotografuoti. Vėliau nuotraukų vis daugėjo.

Atsirado fotografijų ne tik iš spektaklių, bet ir iš repeticijų, gastrolių, teatro užkulisių. Dabar, kai visi gali ir moka fotografuoti, užfiksuotas vaizdas, regis, nebeturi tokios vertės, bet sulig kiekvienais metais darosi vis vertingesnis.

Kuo senesnė nuotrauka, tuo ilgiau norisi į ją žiūrėti, atkuriant nepažintą gyvenimą ir primirštas akimirkas.