Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

FESTIVALIO ATIDARYMO KONCERTAS

Vilniaus miesto ansamblis NIKO (Naujų idėjų kamerinis orkestras): 
Julija ANDERSSON, Dalia SIMAŠKA, Iveta JANULYTĖ (smuikai),
Liudvikas SILICKAS, Povilas PAUKŠTĖ, Augustinas SOKALSKI (violončelės)
Meno vadovas ir dirigentas, kompozitorius Gediminas GELGOTAS 
Solistė Renata MARCINKUTĖ-LESIEUR / vargonai

Pastaraisiais metais scenoje vis dažniau susitinka žymūs Lietuvos muzikai – kompozitorius Gediminas Gelgotas ir vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur, bei Vilniaus miesto ansamblis NIKO. Dukart Kristupo vasaros festivalyje, bei 2021-aisiais metais Vilniaus festivalyje drauge pasirodę atlikėjai sužavėjo klausytojus ir muzikos kritikus. „Kruopščiai, su menkiausiomis režisūrinėmis detalėmis apgalvota programos dramaturgija, scenarijus, kas byloja apie atsakingumą prieš klausytoją ir profesionalumą. Tai labai gražiai pasireiškė ir Vilniaus festivalio programoje „G. Gelgotas, NIKO ir R. Marcinkutė-Lesieur“, kurios jautriai apmąstyta muzikinė eiga sudarė vieną didžiausių vakaro įspūdžių“ – po koncerto Nacionalinėje Filharmonijoje apie koncertą atsiliepė muzikologė Laimutė Ligeikaitė (7 meno dienos). 

Šįkart muzikai drauge atliks dvidešimtojo ir dvidešimt pirmojo amžiaus kūrėjų darbus vargonams, styginiams, bei šių instrumentų ansambliams. Programoje dominuos kontempliatyvi minimalizmo bei postminimalizmo krypties muzika, kurios autoriai – tai Šiaurės ir Baltijos šalių regiono, JAV bei Japonijos kūrėjai. 

Vilniaus miesto ansamblis NIKO – styginių instrumentų grupė, žinoma dėl savo patrauklių ir originalių pasirodymų, atliekanti progresyviąją klasikinę muziką mintinai, integruojanti į savo pasirodymus aukščiausio lygio styginių instrumentų meistriškumą bei minimalistinius vizualinius scenos efektus. Muzikavimo džiaugsmas, originalumas, drąsa ir išskirtinė atlikimo kokybė – visi šie žodžiai tinka apibūdinti NIKO. Pastaraisiais metais NIKO debiutavo pasaulinio lygio salėse ir festivaliuose, tarp kurių – prestižinės Niujorko „Weill Recital at Carnegie Hall“, Leipcigo „Gewandhaus“, Londono „Saint Martin-in-the-Fields“ ir „Roundhouse“, Liepojos „Great Amber", Odesos filharmonijų salės, bei Uzedomo (Vokietija), Elverum (Norvegija), "Odessa Classics" (Ukraina), Tulono (Prancūzija), Venturos (JAV), Vilniaus ir kiti svarbūs Europos ir JAV festivaliai. 5,5 milijono klausytojų per savaitę turinti radijo stotis "Classic FM" 2018 m. transliavo tiesioginį NIKO pasirodymą Londone, o „BBC World Service“ pristatė dešimties minučių reportažą apie kolektyvą, pabrėždami NIKO išskirtinumą bei apibūdindami kolektyvą kaip „išties vertą dėmesio“. 2019 metais kolektyvas pasirodė ir rytinėje didelę auditoriją turinčio JAV Televizijos kanalo „Fox TV“ laidoje.

Ansamblis aktyviai reprezentuoja Lietuvą svarbių diplomatinių ir kultūrinių renginių metu Lietuvoje ir užsienyje tarp kurių pasirodymai pasaulinėse EXPO parodose Astanoje (Kazachstane) ir Dubajuje (JAE), Europos Parlamente Briuselyje, užsienio monarchų ir valstybinių delegacijų priėmimų metu Lietuvoje, nacionalinių ir valstybinių apdovanojimų progomis ir t.t. Deleguoti visų trijų Baltijos šalių Seimų NIKO paminėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos šimtmečius Europos Komisijoje Strasbūre. NIKO taip pat pasirodė Jo Šventenybės Dalai Lamos bei Popiežiaus Pranciškaus vizitų Lietuvoje metu, koncertavo Jos Ekscelencijai Norvegijos Karalienei Sonjai.

NIKO bendradarbiauja su pasaulinio lygio atlikėjais, tarp kurių – Kristjan Järvi, David Geringas, Roman Patkoló Mari Samuelsen, David Nebel, Peter Gregson, Ksenija Sidorova, Ole Edvard Antonsen, Janusz Wawrowski, Francesco Tristano ir kiti.  G. Gelgoto pirmąją simfoniją „Extracultural“ grupė atliko kartu su Vidurio Vokietijos radijo (MDR) simfoniniu orkestru bei Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Ankstesni NIKO albumai įrašyti prestižinėse „Peermusic Classical“ (Hamburgas), „Paramount“ (Los Andželas) ir „Metropolis“ (Londonas) studijose. Aktyvi koncertinė orkestro geografija aprėpia Europą, Aziją ir Šiaurės Ameriką.

NIKO buvo įkurtas 2006 metais kompozitoriaus ir dirigento Gedimino Gelgoto, kolektyvas yra Vilniaus miesto Rotušės rezidentas, nuolatos atstovaujantis Vilniaus ir Lietuvos vardui svarbių diplomatinių misijų metu. NIKO artistai yra daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai, o kolektyvo meno vadovo Gedimino Gelgoto muzika skamba prestižiniuose Europos festivaliuose. 2015 metais kompozitoriui įteiktas Vilniaus Savivaldybės Šv. Kristoforo apdovanojimas ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Jaunojo Kūrėjo premija, 2020 metais – aukščiausias LR Kultūros ministerijos apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

„Atlikdami kūrinius mintinai ir sujungdami populiariosios ir klasikinės muzikos idiomas su netradicinėmis styginių instrumentų grojimo technikomis, į pasirodymą įtraukdami dainavimą ar minimalistinę choreografiją, NIKO sukuria stulbinančią patirtį. Efektas užburiantis, rezultatas patrauklus įvairaus amžiaus publikai“ – koncertų kuratorius Jud Newborn

Renata Marcinkutė-Lesieur – LMTA profesorė, Viešosios įstaigos „Religinės muzikos centras“ vadovė, Vilniaus Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčios vargonininkė.

Už intensyvią kūrybinę veiklą, vargonų muzikos puoselėjimą, jos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje R. Marcinkutė apdovanota reikšmingais valstybiniais apdovanojimais:

2015 m. – Lietuvos Prezidentės Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis;

2017 m. – LR Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“;

2021 m. – Šv. Kristoforo statulėlė už vargonų muzikos sklaidą, nuopelnus Vilniaus miestui

Marcinkutė-Lesieur nuolat koncertuoja kaip solistė ir kartu su pagrindiniais Lietuvos orkestrais, chorais, ansambliais, instrumentalistais ir vokalistais, nuolat kviečiama vargonuoti tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos bažnyčiose ir koncertų salėse. Lietuvos vargonų meną nuolat reprezentuoja įvairiose Europos šalyse bei Amerikoje.

Vargonininkė yra daugelio kūrinių pirmoji atlikėja, nuolat kviečiama groti vargonų inauguracijos renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.

Kasmet dalyvauja Lietuvoje bei Europoje vykstančiuose vargonų bei kamerinės muzikos festivaliuose.

Vargonų meistriškumo kursus vedė Zalcburgo universitete „Mozarteum“, Poznanės muzikos akademijoje Lenkijoje, Italijoje Nino Rota konservatorijoje Monopoli, Cagliari P. Luigi di Palestrina konservatorijoje, Švedijoje – Stokholmo muzikos akademijoje.  Marcinkutė-Lesieur yra ilgametė Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso Organizacinio komiteto narė, šio ir daugelio kitų tarptautinių konkursų žiuri narė.

Kaip Viešosios įstaigos „Religinės muzikos centras“ vadovė kasmet inicijuoja ir surengia apie šešiasdešimt klasikinės muzikos koncertų, yra Kristupo vasaros festivalio Sakralinės muzikos valandų meno vadovė.

Vargonininkė yra ne vieno kūrinio iniciatorė ir pirmoji atlikėja.

Šiuo metu Renata Marcinkutė-Lesieur yra LMTA Vargonų ir klavesino katedros profesorė, Religinės muzikos centro pirmininkė.

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Ilona BIRGELE / vargonai / Latvija
Armands ALKSNIS / gitara / Latvija

Kompozitoriaus Uģis Prauliņš kūrinys „Dialogai“ skirtas jo bendramokslei vargonininkei Vitai Kalnciemai ir ilgamečiam įvairių muzikinių projektų bendraautoriui – gitaristui Armandui Alksniui. 

Koncertinėje programoje susitinka du ryškūs ir iškilūs žmonės, artistai – vargonininkė Ilona Birgele ir gitaristas Armands Alksnis. Tai jau trečioji muzikantų bendrai sukurta programa, kurios sukūrimą lėmė puikūs klausytojų ir muzikos profesionalų įvertinimai.

Du skirtingi tembrai, tačiau vienodi stiprumu, spalvų įvairove ir niuansais. Instrumentai – elektrinė gitara ir vargonai susitiks įdomioje, spalvingoje koncertinėje programoje, kurioje atras, kiek jie gali vienas kitą papildyti tiek monologe, tiek ansamblyje. Programoje skambės J. S. Bacho ir latvių kompozitorių Armands Alksnis, Platons Buravickis, Uģis Prauliņš, Aivars Kalējs muzika. 

Šio koncerto muzikinė žinutė – priimti ir suteikti kiekvienam iš mūsų nematomą dvasinę galią muzikoje, pasinerti į Dieviškąjį nematomą buvimą ir per jį atrasti džiaugsmą, įkvėpimą, viltį ir nematomą, bet visa apimantį meilės prisilietimą apvilktą muzika.

Gitaristo, kompozitoriaus, aranžuotojo, gitaros mokytojo Armando Alksnio kūryba įtaigi ir savita; jo idėjos muzikoje – įvairiaspalvės ir aktualios. Muzikantas yra apdovanotas Latvijos kultūros ministerijos apdovanojimu (2015) ir metų muzikos įrašų apdovanojimu „Auksiniu mikrofonu“ (2015). 2021 metais jis buvo įtrauktas į Latvijos muzikantų šlovės žygį Liepojoje, o 2023 metais apdovanotas Trijų Žvaigždžių ordinu.

Ilona Birģele yra tarptautiniu mastu pripažinta vargonininkė, Rygos Šv. Jokūbo katedros pagrindinė vargonininkė, kelių projektų, tarp jų Istorinių vargonų festivalio „Latvija – vargonų žemė“, įkūrėja ir vadovė. Vargonininkė nuolat koncertuoja Rygos katedroje ir visoje Latvijoje su įvairiomis solinėmis programomis. Bendradarbiaudama su žymiais Latvijos chorais ir solistais ji koncertavo Lietuvoje, Estijoje, Švedijoje, Suomijoje, Čekijoje, Olandijoje, Kazachstane, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Izraelyje. Ji aktyviai dalyvauja tarptautiniuose vargonų muzikos konkursuose ir festivaliuose.

Ilona Birģele taip pat yra vargonų dueto Riga Organum Duo narė ir kelionių agentūros Impro Ceļojumi bendradarbiavimo partnerė – ji organizuoja ir veda vargonų turus Latvijoje. Jos pasirodymai užfiksuoti keliuose muzikos įrašuose: „Muzika šventyklai“, kompozitoriaus Romualdo Jermako jubiliejinis koncertas „Old Riga Engravings“, kompozitorės Indros Rišes vargonų muzikos albumas „Angelų trimitai“, latvių muzika vargonams ir gitarai „Dialogai“ (2023).

Jūžintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

Andrius APŠEGA / baritonas
Beata VINGRAITĖ / fortepijonas

Andrius Apšega (baritonas) gimė 1988 m. kovo 9 d. Pandėlyje, Rokiškio r. Dainavimo pradėjo mokytis Pandėlio meninio lavinimo centre (mokytoja V. Likienė). 2005 m. baigė Pandėlio vidurinę mokyklą, 2007 m. – Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklą. 2011 m. baigė bakalauro, 2013 m. – magisto studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje ir įgijo sceninių žanrų dainininko bei pedagogo kvalifikacijas (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės dainavimo klasė). Šiuo metu tobulinasi pas vokalo pedagogą ir dainininką prof. Bogdan Makal (Lenkija).

Yra tapęs Vytauto Didžiojo universiteto garbės stipendininku. Apdovanotas LR Prezidentės D. Grybauskaitės, Kultūros ministro R. Vilkaičio, Premjero G. Kirkilo padėkos raštais ir premijomis. 2018 m. nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui“ operos-operetės nominacijoje. 2013–2015 m. dirbo VDU Muzikos akademijoje, prof. S. Martinaitytės dainavimo klasės asistentu, 2017–2018 m. VDU Muzikos akademijos Dainavimo katedros lektoriumi. Nuo 2014 m. yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas. Nuo 2023 m. kviestinis Klaipėdos muzikinio teatro solistas, tais pačiais metais tapo muzikinio projekto JAUKU narys.

B.Vingraitė-Andriuškevičienė – VDU Muzikos akademijos fortepijono katedros docentė, ilgametė Kauno valstybinio choro koncertmeisterė.
Kartu su Kauno valstybinio choru, vadovaujamu prof. P. Bingelio, dalyvavo tarptautiniuose XXVI Macao (Kinija), Vilniaus, Pažaislio , E. Grygo ir M. K. Čiurlionio muzikos festivaliuose. Koncertavo JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje, Italijoje, Latvijoje, daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Kauno valstybiniam chorui ruošiant programas, bendradarbiavo su dirigentais: J. Domarku, G. Rinkevičiumi, R. Šerveniku, J. Axelrod‘u (JAV), P. Berman‘u (Italija), C. Diederich‘u (Prancūzija), J. Frantz‘u (Vokietija), K. Orbelyan‘u (JAV) ir kt.

Paruošė daugelį muzikinių-literatūrinių programų ir koncertų su žymiausiais Lietuvos operos solistais ir dramos aktoriais. Ilgametė kūrybinė draugystė sieja su KTU akademiniu choru „Jaunystė“ (vad. D. Beinarytė), Kauno kultūros centro mišriu choru „Kamertonas“ (vad. K. Jakeliūnas), Č. Sasnausko kameriniu choru (vad. M. Radzevičius).

2014 m. apdovanota Kauno miesto burmistro Jono Vileišio Žalvariniu medaliu, 2021 m. LR Kultūros ministro padėka.

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Kristel AER / vargonai / Estija
Peeter SARAPUU / fogotas / Estija

Kristel Aer baigė choro dirigavimo specialybę Estijos muzikos akademijoje pas prof. Kuno Arengu ir tuo pačiu metu mokėsi vargonavimo pas prof. Hugo Lepnurme ir Ines Maidrė 1992–1999 metais įgijo vargonininko specialybę Suomijoje, Sibelijaus akademijoje bažnytinės muzikos skyriuje, kur įgijo bažnytinės muzikos magistro laipsnį ir vargonininko diplomą.

1996–1998 metais tęsė vargonavimo studijas Kopenhagos karališkojoje konservatorijoje.

Nuo 1997 m. dirba vargonų muzikos mokytoja ir dėstytoja keliose Estijos aukštosiose mokyklose.

Kristel Aer koncertavo daugelyje Estijos bažnyčių, tarptautiniuose vargonų festivaliuose: Šiaurės šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir Anglijoje. Ji bendradarbiauja su įvairiais orkestrais, chorais ir solistais.

Nuo 2007 m. Kristel Aer organizuoja vasaros koncertų ciklą „Juuru Orelisuvi“.

Didžiąją savo karjeros dalį Peeteris Sarapuu dirba Estijos simfoniniame orkestre ir nuo ​​2005 m. yra pagrindinis Orkestro fagotininkas. Svarbi muzikanto veiklos dalis yra interpretacija istoriniais instrumentais.

Kamerinė muzika užima svarbią vietą P. Sarapuu muzikiniame gyvenime, jis koncertuoja  daugelyje festivalių. Be atlikėjo karjeros, Peeteris Sarapuu daugiau nei du dešimtmečius dirba akademinį darbą. Nuo 2016 m. yra Estijos muzikos ir teatro akademijos fagoto profesorius.

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Mona ROŽDESTVENSKYTĖ HARTMANN / vargonai / Lietuva-Vokietija

Mona Roždestvenskytė gimė 1994 m. Maskvoje, kur šešerių metų pradėjo mokytis M. A. Balakirevo menų mokykloje fortepijono klasėje, ten pat nuo 2002 m. pradėjo mokytis ir vargonų klasėje. 2012 m. baigė M. A. Balakirevo menų mokyklos abi klases su pagyrimu. 2019 m. sėkmingai baigė bakalauro ir magistro studijas – bažnytinės muzikos bei vargonų solo klasės specialybes Detmoldo Aukštojoje muzikos mokykloje Vokietijoje (Hochschule für Musik Detmold, vargonus jai dėstė prof. Martin Sander). 2023 m. ji baigė su pagyrimu vargonų aspirantūrą prof. Martino Schmedingo klasėje Leipzigo Aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje „Felix Mendelssohn Bartholdy“.

Mona Roždestvenskytė tobulinosi profesorių: Olivier Latry, Ben van Oosten, Bine Bryndorf, Guy Bovet, Wolfgang Zerer, Arvid Gast ir Jaroslav Tuma, Hans-Ola Ericsson, Michael Radulescu meistriškumo kursuose, sėkmingai dalyvavo vargonų konkursuose.

Svarbiausi laimėjimai: 2014 m. III vieta Tarptautiniame Petr Eben vargonininkų konkurse Opavoje (Čekija), 2015 m. I vieta Tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse Vilniuje, 2016 m. III vieta Tarptautiniame Bacho prizo

vargonininkų konkurse Wiesbaden (Vokietija), I vieta Tarptautiniame Šiaurės Airijos vargonų konkurse Armagh (Šiaurės Airija) bei I vieta Tarptautinio festivalio Fugato konkurse Bad-Homburg v. d. Höhe (Vokietija), 2018 m. III vieta Tarptautiniame vargonininkų konkurse St. Maurice (Šveicarija), 2019 m. I vieta Tarptautiniame vargonininkų konkurse Korschenbroich (Vokietija), III vieta Tarptautiniame vargonininkų konkurse Wuppertal (Vokietija), specialus prizas Rheinbergerio fondo Tarptautiniame Rheinbergerio vargonininkų konkurse Vaduz (Lichtenšteinas), 2021 m. prizas už geriausią pasirodymą tarptautiniame St. Albans konkurse (Anglija) bei 2023 m. II vieta Tarptautiniame vargonininkų Bacho konkurse Bostone (JAV).

Mona Roždestvenskytė koncertavo žymiausiose Vokietijos bažnyčiose kaip Drezdeno Frauenkirche, St. Lorenz Niurnberge, Paderborno ir Hildesheimo katedrose, Salzburgo Mozarteum ir katedroje, Leipcigo Gewandhaus, Vienos pagrindinėje radijo stoties salėje, Šveicarijoje, Rygos Katedroje, tarptautiniame vargonų festivalyje Estijoje, Vilniaus katedroje, Švento Kazimiero bažnyčioje Vilniuje Kristupo festivalio metu bei kituose Lietuvos miestuose, Vestminsterio abatijoje Londone ir kitose Anglijos bažnyčiose, St. Thomas bažnyčioje 5th Avenue Niujorke, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.

Nuo 2015–2017 m. ji buvo „Cusanuswerk“ stipendiatė. 

Mona Roždestvenskytė yra Lietuvos vargonininkų asociacijos narė. 

Nuo 2017 iki 2021 metų ji dirbo pagrindine vargonininke ir kantore Bad Driburge (Vokietija) bei nuo 2021 nuo 2023 metų regiono kantore pagrindinėje katalikų bažnyčioje St. Johann Bremene (Vokietija). Šiuo metu ji atsakinga už Linco (Austrija) vyskupijos bažnyčios muziką bei dėsto vargonų specialybę Aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje Herford (Vokietija).

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Valstybinio ansamblio LIETUVA choras ir orkestras
Solistai Ilona PLIAVGO (sopranas)
Vyr. dirigentas dr. Egidijus KAVECKAS
Kompozitoriai: Wolfgang Amadeus Mozart, Patrick Hawes, Gabriel Faure, Arvo Pärt, Giedrius Svilainis, Zita BRUŽAITĖ ir Myroslav SKORYK
Aranžuotoja Rūta RAGINYTĖ
Vyr. chormeisteris Algimantas KRIŪNAS
Meno vadovas Giedrius SVILAINIS
Ansamblio LIETUVA vadovė Edita KLAUNAUSKAITĖ

LUDI FORTUNAE (LEMTIES ŽAIDIMAI)

Kaip praeitis įkvepia šiuolaikinį žmogų? Valstybinio ansamblio „Lietuva“ programa „Ludi Fortunae“ – tai novatoriškas žvilgsnis į sakralinę, klasikinę muziką ir nūdienos atradimus. Koncerte skambės net septynių kompozitorių kūriniai, inspiruoti skirtingų laikmečių. Sakralinės muzikos spalvas ir interpretavimo grožį atskleis ansamblio „Lietuva“ choras bei nacionalinių instrumentų orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento Egidijaus Kavecko, taip pat ir sopranas Ilona Pliavgo.

„Jau ne pirmą kartą rengiame sakralinės muzikos programas, po kurių žmonės jaučiasi įkvėpti, pasisėmę gilių patirčių. Kiekvienas kūrinys turi savo istoriją. Taip pat mūsų nacionaliniai lietuvių instrumentai yra išskirtiniai, pasauliniu mastu žiūrint – vienetiniai, tad jie niekuo nenusileidžia klasikiniams orkestrų instrumentams. Tokiu repertuaru atskleidžiame „Lietuvos“ orkestro galimybes, kad jis iš tikrųjų pajėgus atlikti skirtingų stilių ir žanrų muziką. Žmonėms tai kelia intrigą, o muzikų bendruomenę – gerąja prasme – stebiname pasirenkamais atlikti kompozitoriais“, – pasakoja E. Kaveckas.

Sakralinės programos pavadinimą inspiravo Zitos Bružaitės kūrinys „Ludi Fortunae“, reiškiantis lemties žaidimus. Kompozitorei įtaką padarė „Sarmatų Horacijumi“ praminto poeto Kazimiero Sarbievijaus tekstai, kuriuose galima rasti daug atradimų ir atsakymų šiuolaikiniam žmogui – apie gyvenimo trapumą, materialaus prado laikinumą, saiką, nuolatines grumtynes su savo aistromis, ydomis ir dorybės siekį.

„Sarbievijaus eilėraščiuose atradau trapios būties grožį, darnų žmogaus sielos santykį su Dievu, kas ir atvedė mane prie būsimo kūrinio. Šešių dalių vokalinio – instrumentinio  kūrinio puslapiuose norėjau, kad suskambėtų poeto metaforos, o Aukščiausiojo šlovinimas ir Lietuvos gamtos garsinis kilimas būtų audžiamas iš choro ir lietuvių liaudies instrumentų skambesio”, – sako Z. Bružaitė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. 

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ – veržlus, šiuolaikiškas ir profesionalus ansamblis, apjungiantis šokėjus, tautinių instrumentų orkestrą ir choro grupes. Šiandien „Lietuva” žengia nauja kūrybine linkme – aktualiai ir šiuolaikiškai pristato Lietuvos identitetą bei įkvepia didžiuotis gyva mūsų šalies istorija. Per skirtingų muzikos žanrų samplaiką, unikalius šokio, muzikos ir teatro pastatymus ieškoma novatoriško tautinių instrumentų muzikos skambesio, siekiant sudominti kuo įvairesnio amžiaus auditoriją. Ansamblis garsėja ir sakralinės muzikos programomis, kurios aranžuotos chorui bei nacionalinių instrumentų orkestrui: „Lux Aeterna“ (komp. V. Augustinas ir G. B. Pergolesi) , „Tikiu“ (komp. D. Zakaras, V. Miškinis ir V. Augustinas), „Jo valia“ (komp. G. Svilainis, M. K. Čiurlionis, P. Hawes, E. Whitacre ir kiti).

PROGRAMA

1. Wolfgang Amadeus Mozart. Motetas „Exsultate, jubilate”. Atlieka solistė Ilona Pliavgo (sopranas) ir nacionalinių instrumentų orkestras. Rūtos Raginytės aranžuotė

I dalis „Exsultate jubilate“

II dalis „Fulget amica dies“

III dalis „Tu virginum corona“

IV dalis „Alleluja“

2. Patrick Hawes „Goddess of Woods” (liet. Medžių deivės) iš „Highgrove siuitos“. Atlieka nacionalinių instrumentų orkestras. Rūtos Raginytės aranžuotė
3. Gabriel Faure „Sanctus” iš „Requiem“. Atlieka choras ir nacionalinių instrumentų orkestras. Rūtos Raginytės aranžuotė
4. Arvo Pärt „Morning Star“. Atlieka choras a cappella
5. Giedrius Svilainis „Vox populi”. Atlieka choras ir orkestras
6. Zita Bružaitė „Ludi Fortunae“. Žodžiai Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus. Atlieka solistė Ilona Pliavgo (sopranas), choras ir nacionalinių instrumentų orkestras

7. Myroslav Skoryk „Melody“ iš „The High Pass“. Atlieka nacionalinių instrumentų orkestras ir choras. Rūtos Raginytės aranžuotė

Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia

Vilniaus kolegijos muzikinio teatro specialybės studentai ir absolventai

Meno vadovė Dalia BABILAITĖ ABARĖ
Koncertmeisterė Nijolė BARANAUSKAITĖ-MATUKONIENĖ

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Jan KOPRIVA / Čekija

IX tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso vykusio 2023 m. nugalėtojas.

Janas Kopřivas pradėjo groti fortepijonu būdamas penkerių, vargonais – trylikos metų. 2015 m. jis įstojo į Brno konservatoriją, kur studijavo vargonų interpretaciją pas prof. Zdeněką Nováčeką. 2021 m. studijas toliau tęsė Vienos muzikos ir scenos menų universitete, prof. Johanneso Ebenbauerio klasėje. Studijų metu Janas Kopřivas dalyvavo keliuose vargonininkų konkursuose – Brno konservatorijos vargonininkų konkurse (2019 m., I vieta), Tarptautiniame L. Janáčeko vargonininkų konkurse (2022 m., III vieta). Jis taip pat yra dalyvavęs meistriškumo kursuose, kuriuos vedė Thomas Ospitalis, Lionelis Avot'as, Peteris Planyavskis, Pieras Damianas Perettis, Peteris van Touras, Romanas Peruckis. Be koncertinės veiklos Janas Kopřivas užsiima akomponavimu per Šventąsias Mišias, taip pat dėsto fortepijono ir vargonų atlikimą Moravskė Budejovičios pagrindinėje mokykloje.

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Choras JAUNA MUZIKA
Meno vadovas ir dirigentas Vaclovas AUGUSTINAS

Vilniaus miesto savivaldybės choras Jauna muzika – vienas ryškiausių ir pajėgiausių vokalinių kolektyvų Lietuvoje, įkurtas 1989 m. dirigento ir kompozitoriaus Remigijaus Merkelio ir pirmojo choro direktoriaus Algimanto Gurevičiaus. Nuo 1992 m. choro meno vadovas ir dirigentas – kompozitorius Vaclovas Augustinas. „Jauna muzika“ – aktyvus muzikinis kolektyvas, kurio misija yra profesionaliai atlikti ir pasiūlyti klausytojui be galo turtingą ir vertingą choro muzikos lobyną bei reprezentuoti lietuvių kompozitorių kūrybą.

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Rolandas KAZLAS / režisierius, aktorius
Jurgita KAZAKEVIČIŪTĖ / vargonai

Talentingos asmenybės vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė ir režisierius, aktorius Rolandas Kazlas suvienijo savo kūrybines jėgas ir parengė nuostabų, abejingų nepalikusį koncertą, perpintą vargonų muzika ir įstabiais filosofiniais tekstais pagal Hesiodo veikalą „Darbai ir dienos“. Tai jau antras šių dviejų menininkų bendras kūrybinis darbas. Pasikviesti būtent Rolandą Kazlą kaip skaitovą Jurgitą Kazakevičiūtę inspiravo jo darbai teatro scenoje bei jo domėjimasis filosofinėmis temomis.

Programoje tekstai iš Hesiodo knygos „Darbai ir dienos“. Tai kūrinys apie tikėjimą Teisybe ir gyvenimą santarvėje su Dievu, žmonėmis bei gamta. Filosofinius tekstus iliustruos J. S. Bacho kūriniai vargonams, talpinantys savyje daugybę prasmių.

Vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė (1975 m.), buvusi J. Gruodžio konservatorijos auklėtinė (A. Andriuškevičiaus fortepijono kl. 1991–1995), 2002 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos magistrantūrą. 2003 m. J. Kazakevičiūtė įstojo į LMTA vargonų meno aspirantūrą, kurią baigė 2005 m. (doc. V. Survilaitės klasė). Jurgitos mokytojai – vargonininkai Balys Vaitkus, Audra Telksnytė, doc. Virginija Survilaitė bei pianistė Rūta Ibelhauptienė – pabrėžė vargonininkės muzikavimo įtaigumą bei brandą, taip pat jos puikią techniką, ypatingą domėjimąsi kūrinių interpretavimo problemomis.
2001–2003 m. vargonininkė studijavo Mozarteum’e (Austrija), prof. H.Metzger vargonų ir prof. H. Miki fortepijono klasėse; tobulinosi atlikėjų meistriškumo kursuose prof. J. Tuma kl. Čekijoje (2001), Maljorkoje (Ispanija, 2004),  prof. E. Bellotti kl. Lietuvoje (2004).
Studijų metais Jurgita Kazakevičiūtė dalyvavo festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, sėkmingai pasirodė tarptautiniuose vargonininkų konkursuose, tarp jų – Landau mieste (Vokietija, 2002), M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse Vilniuje (2003), VI Paryžiaus miesto vargonininkų konkurse (Prancūzija, 2004), o 2004 Jurgita  tapo I-ojo Juozo Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso nugalėtoja.  2007 laimėjo Tarptautinį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursą (I vieta).
Jurgita Kazakevičiūtė daug koncertuoja Lietuvos miestų koncertų salėse ir bažnyčiose, ne kartą vargonavo Vokietijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Prancūzijoje.Kazakevičiūtė dirbo vargonininke Zalcburgo (Austrija) šv. Vitalio bažnyčioje (yra grojusi mišiose, kurias tiesiogiai transliavo Austrijos radijas) ir Vilniaus Palaimintojo J. Matulaičio bažnyčioje (grojo mišių metu, vadovavo vaikų chorui). Šiuo metu ji dirba M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vargonuoja Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje.

Vargonininkės koncertuose skamba įvairių epochų ir stilių muzika – nuo baroko (J.S.Bacho, D. Buxtehude’s) iki šiuolaikinių (O. Messiaeno, A. Martinaičio) kompozicijų, tarp jų ne tik žymiausių kūrėjų opusai, bet ir rečiau atliekamos ar dar nežinomos senųjų meistrų kompozicijos.

Rolandas Kazlas – Lietuvos aktorius ir režisierius per 30 kūrybinės veiklos metus teatre sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų, pastatė 6 spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose. 2 kartus apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi (geriausias dramos aktorius 2007, 2008 m.), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2009), Ordino medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ (2014).