Kiekvienas 2019-ųjų metų mėnuo kvietė miestelėnus ir svečius į vis kitus kultūros vingius – teatro, šokio, muziejininkystės, dailės, etnokultūros, vizualiųjų menų, dvarų kultūros, muzikos ir literatūros. Projektą koordinavo Rokiškio kultūros centas. Kartu su kultūrinės programos vykdytojais veikė projekto infrastruktūros grupė, padėjusi paruošti miesto erdves svarbiems kultūros sostinės metams, sklandžiai įgyvendinti projekto renginius.
Šalyje ir užsienyje žinią apie Rokiškį garsino kultūros sostinės ambasadoriai – žymūs kultūros ir meno kūrėjai, visuomeniniai veikėjai, kilę iš Rokiškio krašto ar jame vykdę svarbią ilgametę veiklą. Jų kandidatūras siūlė kultūros įstaigos, verslo atstovai, o galutinį sprendimą, kurie asmenys pakviesti šiai garbingai misijai, priėmė Rokiškio rajono kultūros ir turizmo taryba.
Projekto metu jau įvyko ir suplanuoti daugiau kaip 100 renginių, jei skaičiuotume eilutes programoje. 15 iš jų yra kelias dienas apimantys renginių ciklai, todėl jau dabar bendras projekto „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019" renginių skaičius pasiekė 170. Juos organizuoja 11 įstaigų, 10 rajono bendruomenių, 6 nevyriausybinės kultūros organizacijos bei savivaldybės administracija. Projekto renginių programa išlieka atvira iki pat metų pabaigos, į ją įsilieja vis naujos iniciatyvos iš tarptautinių Rokiškio miesto partnerių, užsienio šalių ambasadų. Projekto vykdymo lėšas organizatoriai taip pat gauna iš įvairių šaltinių. Baziniu laikomas LR kultūros ministerijos skirtas 57 924 Eur ir Rokiškio rajono savivaldybės skirtas 58 000 Eur finansavimas. Rokiškio rajono savivaldybės kasmetinis renginių programos finansavimas taip pat tikslingai nukreiptas projekto poveikiui sustiprinti. Lėšos, skirtos valstybinėms šventėms, minėjimams, miesto šventei, koofinansavimas tarptautiniams sveikatinimo ir sporto renginiams 2019-aisiais sudaro – 44 300 Eur. Atskirai paminėtinas rajono kultūros specialistų organizuojamų renginių konkurso „Rokiškis+" 7 000 Eur ir rajono Nevyriausybinių kultūros organizacijų projektų konkurso 4 000 Eur finansavimas. Minėtieji konkursai vyko pagrindiniais prioritetais nurodžius atitiktį kultūros sostinės teminiams mėnesiams bei krašto kultūros istorijos populiarinimą. Vis dėlto, beveik lygiavertį finansinį indėlį kultūros įstaigos užsitikrino savarankiškai. 2019-ųjų metų projektinio finansavimo iš Lietuvos kultūros tarybos suma pasiekė rekordines aukštumas – 137 191 Eur, iš jų pirmaujanti projektinių lėšų pritraukimu įstaigą – Rokiškio kultūros centras.
Projekto „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019“ programa PDF formatu
Ramūnas Godeliauskas – Rokiškio rajono savivaldybės meras, grupės vadovas;
Irena Matelienė – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė, programų koordinatorė;
Vaiva Kirstukienė – Rokiškio kultūros centro direktorė, projekto vykdytoja, projekto teatro ir kino programos vykdytoja;
Nijolė Gužienė – viešosios įstaigos Rokiškio jaunimo centro direktorė ir Ligitas Keraitis – Rokiškio dailininkų klubo „Roda" prezidentas, dailės programos vykdytojai;
Augutis Kriukelis – Rokiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro direktorius, sporto programos vykdytojas;
Elinga Mikulėnienė – Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo centro direktorė, švietimo įstaigų grupės vadovė;
Alicija Matiukienė – Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė, literatūros programos vykdytoja;
Albertas Mikulėnas – Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos direktorius, muzikos programos vykdytojas;
Arūnas Skardžius – Rokiškio choreografijos mokyklos direktorius, šokio (choreografijos) programos vykdytojas;
Nijolė Šniokienė – Rokiškio krašto muziejaus direktorė, muziejininkystės ir dvarų kultūros programos vykdytoja;
Daiva Čiučelienė – Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro direktorė, turizmo, amatų ir etnokultūros programos vykdytoja.
Nataša Aleksiejeva – administracijos direktorė, grupės vadovė;
Jurgita Blaževičiūtė – Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja;
Ainis Čepulis – vyr. specialistas informatikai;
Danguolė Dagienė – Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja;
Reda Dūdienė – Finansų skyriaus vedėja;
Genovaitė Gavėnienė – Kanceliarijos skyriaus vedėja;
Dalia Janulienė – Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė;
Arūnas Krasauskas – Rokiškio miesto seniūnas;
Janina Komkienė – Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis vyriausioji specialistė;
Giedrius Mikalkevičius – Ūkio ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas;
Vida Paukštienė – Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja;
Raimondas Simanavičius – Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas.
Sesės yra daugybės respublikinių, tarptautinių konkursų laureatės, premijų laimėtojos. Už pasiekimus muzikoje Simona yra apdavanota Prezidento V. Adamkaus premija. Simona ir Justina mano, kad Rokiškio miesto bei viso Rokiškio rajono žmonės yra lyg kempinė, sugerianti kultūrinius renginius į save. Įkurdamos "Rokiškio klasikinės muzikos festivalį" jos nuosekliai ir kruopščiai išsirinko periferinį Lietuvos miestą, kuriam ir į kurį norėjo atnešti pasiekiamą meną. Žmonėms, čia gyvenantiems ir kuriantiems, auginantiems ateinančią kartą, gydantiems čia gyvenančius... Kurti šventę savo miesto žmonėms jų mieste, kurie yra išsiilgę tikrų gražių dalykų, valandėlės įsigilinimo į save, valandėlės prieglobsčio nuo kasdienos rūpesčių, valandėlės kultūrinės terpės, dvasinio malonumo ir puikios muzikos!
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas
Nuo 2009 aktyviai dalyvauja Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai" veikloje, vedė klubo narių jubiliejinius vakarus, literatūrinius susitikimus, organizavo kitus renginius, rūpinosi jų informacine sklaida, yra šio klubo tarybos narys. 2015 metais Obeliuose organizavo operos solisto Kipro Petrausko jubiliejui skirtą konferenciją ir Virgilijaus Noreikos koncertą.
Nuo 2012 metų aktyviai įsitraukė į paminklo 1941 m. birželio sukilėliams ir sovietinio teroro aukoms atstatymo darbus Obeliuose: sutelkė visuomenę, organizavo renginius Vilniuje, Rokiškyje ir Obeliuose, ieškojo statybos rėmėjų ir aukotojų, sudarė leidinį „Obelių paminklas", administruoja svetaines www.Obeliai.eu, www.Obeliupaminklas.lt.
2014 metais suteiktas Obelių krašto garbės piliečio vardas.
Informacinių technologijų specialistas
Aldona Shapiro, pedagogė, lietuvių mokyklos Vašingtone (JAV) mokytoja ir Philip Shapiro, teisininkas, advokatas
Choreografas
Įvairių konkursų bei festivalių dalyvis, organizatorius, laureatas, diplomantas. Mantas Svirskys yra baigęs Vilniaus konservatoriją. Kartu su savo kolektyvu daug keliauja, dalyvauja visuose Europos, pasaulio, pabaltijo hip-hop’o, street dance show varžybose, važiuoja į stovyklas.. M. Svirskys – dainų ir šokių šventės „Džiaukimės drauge”, televizijos projektų „Dainų dainelė”, „Tele loto”, „Mažųjų žvaigždžių ringas”, „Hollywood”, „Akvariumas” pasirodymų bei įvairių projektų Ispanijoje, Italijoje, Turkijoje bei Egipte choreografas. Dirbo su Lietuvos daukartiniais sportinių šokių Lotynų Amerikos šokių čempionais Egle Visockaite ir Andriu Kandeliu.
Mantas daug pasiekęs dirbdamas Vilniaus Kurčiųjų Reabilitacijos Centre – su šokių kolektyvu „Tyla“ pastatyti šokių spektakliai, su šiuo kolektyvu yra laimėjęs Aukso Paukštę, 2005 metais buvo suteiktas LRT televizijos Metų šviesuolio vardas. Dirbo su LNK šokių projektu „Kviečiu Šokti“. Tris metus iš eilės studija „BE GOOD“ pripažinta geriausiu gatvės šokių klubu Pabaltijyje, Baltic Cup. 2011 metais, konkurse „Ant Bangos“, laimėta Grand Prix bei pripažinta geriausia šokių mokykla.
Režisierius
Gimimo data: 1977 11 03 Gimimo vieta: Rokiškis
1995 m. baigė Rokiškio Juozo Tūbelio vidurinę mokyklą
1996–2001 m. bakalauro studijos Klaipėdos universiteto Menų fakultete, Dramos režisūros specialybė
2001–2004 m. magistrantūra (kurso vadovas Povilas Gaidys)
Darbas Klaipėdos dramos teatre:
Nuo 2001 m. režisieriaus asistentas
Nuo 2012 m. režisierius
Pastatyti spektakliai Klaipėdos dramos teatre:
2017 m. P. Priažko „Juoda dėžutė“
2016 m. S. Mrożek „Petro Ohėjaus kankinystė“
2014 m. P. Zelenka „Paprastos beprotybės istorijos“
2013 m. K. Dragunskaja „Lunačiarskio lunaparkas“
2011 m. S. Maršak „Katės namai“
2007 m. V. V. Landsbergio „Angelų pasakos“
Spektakliai kituose teatruose:
2015 m. I. Lausund „Bestuburiada“ (Kauno Mažasis teatras)
2014 m. C. Murillo „Tamsos žaidimas“ (Valstybinis Jaunimo teatras)
2012 m. A. Slapovskij „Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės“ (Kauno Mažasis teatras)
2009 m. B. Srbljanovič „Su Naujaisiais Metais, Ana“ (Kauno Mažasis teatras)
2007 m. M. Ivaškevičiaus „8-230, tai aš“ (Kauno Mažasis teatras)
2006 m. P. Marber „Arčiau“ (Klaipėdos Pilies teatras)
2004 m. M. Ivaškevičiaus „8-230, tai aš“ (Klaipėdos Pilies teatras)
2001 m. V. V. Landsbergio „Obuolių pasakos“ (Kauno Mažasis teatras)
Kita veikla:
Nuo 2013 m. vaidybos ir režisūros dėstytojas Klaipėdos universiteto Menų akademijoje
Apdovanojimai:
2015 m. Alytaus teatrų festivalyje apdovanotas „Atradimo“ prizu (I.Lausund „Bestuburiada“. Kauno Mažasis teatras)
2013 m. Nominuotas Auksiniam scenos kryžiui už režisūrą Jaunojo menininko kategorijoje (K.Dragunskaja „Lunačiarskio lunaparkas“. Klaipėdos dramos teatras)
2012 m. Dalios Tamulevičiūtės teatrų festivalyje Varėnoje apdovanotas specialiu prizu už šiuolaikinės dramaturgijos interpretaciją (A.Slapovskij „Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės“. Kauno Mažasis teatras)Kulinarinio paveldo muziejaus vadovas
Aistringas kolekcininkas Vaclovas Kontrauskas savo kolekcijos eksponatus skaičiuoja tūkstančiais. Su valgymo kultūrą menančiais daiktais galima susipažinti Vilniaus restorane „Ida Basar“ įsteigtame muziejuje. Europoje ketvirtuoju restoranu-muziejumi tapusiame „Ida Basar“ atrasite įspūdingą porceliano kolekciją ir lėkštes, iš kurių vizito Lietuvoje metu valgė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, taip pat galėsite apžiūrėti įvairiausius antikvarinius indus ir stalo įrankius, eksponuojamus senoviniame interjere. O viskas prasidėjo nuo prieš 22 metus „Ida Basar“ atidarymo proga padovanoto porcelianinio kavos malūnėlio. Dabar jų V.Kontrausko kolekcijoje – per tris šimtus!
Rokiškio rajone, Laibgalių kaime, veikia neoficialus Vaclovo Kontrausko antikvarinių daiktų muziejus. Jame – per tris tūkstančius absoliučiai visomis lietuviškomis senienomis besidominčio V.Kontrausko kolekcijos egzempliorių, nesutilpusių į „Ida Basar“ restorano muziejų Vilniuje. Senovinius daiktus labai vertinantis ir būsimoms kartoms juos saugantis verslininkas kolekcijai ribų nežino – net yra nusižiūrėjęs keletą senų, dar be vinių suręstų namų, kuriuos planuoja atsigabenti į Laibgalius ir paversti senos lietuviškos sodybos eksponatais. Kad būtų išsaugoti ne tik daiktai, bet ir visa lietuviško kaimo sodyba.
Lietuvos fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto Baltų proistorės katedros profesorius
Profesoriaus veikla – puikus tarpdalykinio ir taikomojo požiūrių į mokslą pavyzdys. Jis yra vienas pagrindinių mokslo populiarintojų šalyje, parašė per 800 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių. Naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje.
Mokslinė veikla
Kita veikla
Įvertinimai
Dailininkas
Gimė Joniškio kaime, už Rokiškio miškų urėdijos. Dar besimokydamas dabartinėje Juozo Tumo-Vaižganto vidurinėje mokykloje Arvydas tapo Kalėdų Seneliu. Tai buvo atsitiktinumas: matematikos mokytoja jo paprašė naujametiniame vakarėlyje vaidinti senelį, mat vaikino žemas balso tembras labai tiko vaidmeniui. Nuo tada ir prasidėjo Senelio Kalėdos epopėja, tapusi Arvydo Bagdono gyvenimo būdu.
„Kai manęs paklausia, ar tik ne iš Laplandijos aš, išdidžiai prisistatau, kad gimiau ir užaugau Rokiškyje. Tokios gražios ir mielos vietos, koks yra Rokiškis, niekur kitur nerasi“, – šiltų jausmų savo gimtajam kraštui neslėpia Arvydas Bagdonas.
Tapyba, grafika, vitražai, skulptūra – antroji Arvydo Bagdono veiklos pusė. Baigė Dailės akademiją, surengė daugiau nei 60 asmeninių ir bendrų su kitais autoriais parodų. Kasmet dalyvauja Rokiškio langinių bei Skemų pensionato pleneruose, Krašto muziejuje rengia tapybos darbų parodas.
Režisierius
Rokiškėnui režisieriui Justinui Krisiūnui nepatinka paprastas ir ramus gyvenimas. Baigęs Klaipėdos universiteto Menų fakultete režisūros bakalauro ir magistro studijas. jaunas menininkas ne tik grįžo į savo gimtąjį miestą, bet ir tapo Jaunimo teatro vadovu. Nepasitenkinęs vien teatru, jis visas savo lėšas investavo į pilnametražį filmą „Emigrantai“, kuriame vaidino ne tik Rokiškio jaunimas, bet ir garsūs Lietuvos aktoriai. Pripažinkime – Justino darbas išgarsino Rokiškio vardą kino pasaulyje ir įrašė režisierių į kino kūrėjų gretas.
Poetas, žurnalistas
Gimė 1939 05 21 Pagrandžiuose, Rokiškio rajone.
1958 m. baigė Rokiškio E. Tičkaus vidurinę mokyklą, 1963 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, Agronomijos fakultetą. Dirbo žurnalo „Mūsų sodai“ redakcijoje (ėjo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo, skyriaus redaktoriaus, atsakingojo sekretoriaus pareigas), nuo 1992 m. šio žurnalo vyriausiasis redaktorius, 1995–1999 m. UAB „Mūsų sodai“ vadovas. Paskelbęs straipsnių žemės ūkio ir visuomenės gyvenimo klausimais.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1979 m.
2007 metų P. Širvio vardo literatūrinės premijos laureatas.
Išleidęs arti trisdešimt poezijos rinkinių. Lyrinių eilėraščių rinkiniuose gausu gamtos, meilės motyvų,kurie išreiškiami emocingai, pasitelkiant netikėtus palyginimus. Eilėraščiai fiksuoja sudėtingą žmogaus sielos pasaulį, autoriaus pasaulėjautą. Ne vieną eilėraštį lydi ir švelni ironija.
Operos solistas, dainavimo pedagogas
Gimęs ir augęs Pandėlio miestelyje, Rokiškio rajone.
Išsilavinimas
Užsiėmimas šiuo metu: Operos solisto pareigos Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (vaidmenų ruošimas ir atlikimas spektaklių metu teatro scenoje); dėstytojo – asistento pareigos Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dainavimo katedroje (klasikinio dainavimo dėstymas).
Pasiekimai, įvertinimai, apdovanojimai
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė
1991–1992 – Kultūros paveldo centro jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1992–1993 – šio centro vyr. istorikė, istorikų grupės vadovė, 1993–1995 – LR kultūros paveldo inspekcijos vyr. inspektorė, Istorijos paminklų skyriaus viršininkė, vėliau laikinai ėjo Archeologijos paminklų skyriaus viršininkės pareigas.
1995–1997 – Valstybinės paminklosaugos komisijos vyr. specialistė.
1997–2005 LR KM Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė.
Nuo 2005 m. dirba dėstytoja valandininke Vilniaus universiteto Istorijos fakultete – dėsto kursus „Paveldosaugos įstatymdavystė ir praktika“ ir „Kultūros ekonomika“.
2006–2008 m. dirbo Lietuvos muziejų asociacijoje projekto „XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas“ stebėtoja.
2007 m. balandžio mėn. išrinkta LR restauratorių sąjungos pirmininke ir ėjo šias visuomenines pareigas iki 2008 m. kovo mėn.
Nuo 2008 03 13 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė.
Faktai:
Inžinierius, verslininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas
Gimė 1947 m. spalio 4 d. Obeliuose, Rokiškio raj. 1954–1965 m. mokėsi Rokiškio Vaižganto vidurinėje mokykloje. 1970 m. baigė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Radioelektronikos fakultetą, įgijo radijo inžinieriaus specialybę.
1970–1971 m. Valdymo sistemų projektavimo konstravimo biuro inžinierius. 1971–1989 m. Komunalinio ūkio instituto inžinierius, skyriaus viršininkas, vyr. inžinieriaus pavaduotojas, vėliau dirbo susivienijime „Sigma“, 1989 m. įkūrė programavimo kooperatyvą bei techninių programinių kompleksų centrą „Alna“. 1989–1999 m. AB „Alna“ direktorius. 1999–2000 m. Lietuvos Respublikos ūkio ministras. 2000–2001 m. AB „Alna“ valdybos pirmininkas. 2001–2003 m. – Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius. Nuo 2003 m. AB „Alna“ valdybos pirmininkas.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas
Gimimo data: 1992 m. vasario 27 d.
Gimimo vieta: Rokiškis.
1998–2010 m. – Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto vidurinė mokykla.
Nuo 2013 iki 2017 m. spalio – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Prezidentas.
2010–2014 m. – Lietuvos Edukologijos universitetas (pedagogikos ir istorijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija)
2014–2016 m. – Vilniaus Universitetas (Edukologijos magistras. Kryptis: Švietimo politika ir administravimas.
2009 m. apdovanotas Rokiškio mero padėka už aktyvią visuomeninę veiklą Rokiškio mieste. 2013 m. Lietuvos Respublikos Prezidentės pasirašytu dekretu Nr. 1k-1686 apdovanotas atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m.
Ryšiai su Rokiškiu:
Nuo 1998 iki 2010 m. augo ir gyveno Rokiškyje. Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto vidurinėje mokykloje aktyvus mokyklos savivaldos narys, vėliau aktyvi veikla Jaunųjų lyderių klube ir Rokiškio jaunimo organizacijų sąjungoje „Apvalus stalas“. Buvo Rokiškio rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narys. Baigė Rokiškio R. Lymano muzikos mokyklą ir grojo muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestre. Savo veiklą pradėjęs nevyriausybiniame sektoriuje, Mantas Zakarka 2018 m. pradžioje tapo oficialiai registruotu lobistu ir ketvirtuoju „Vento Nuovo“ darbuotoju.
Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas
Gimė 1960 lapkričio 14 d. Kurkliečių k., Panemunio apylinkėje, Rokiškio rajone. 1967–1971 m. mokėsi Paliepio pradinėje, 1971–1977 m. Čedasų, 1977–1978 m. Panevėžio vidurinėse mokyklose. 1983 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar VGTU), įgijo automobilių transporto inžinieriaus ekonomisto specialybę.
1992 m. su bendraminčiais Vilniuje įkūrė UAB „Amanda“ ir jai vadovauja.
2009 m. išrinktas Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininku. Klubas puoselėja Vilniuje gyvenančių rokiškėnų ir Rokiškio krašto žmonių ryšius, garsina ir remia Rokiškio kraštą ir žmones, skatina organizacijų bendradarbiavimą, rengia daug renginių Vilniuje ir Rokiškyje. Klubo narių iniciatyva rengiamos ir leidžiamos knygos, prisidedama prie „Versmės“ leidyklos rengiamų monografijų apie Rokiškio krašto valsčius ir miestelius, ekspedicijų, leidinių reklamos. „Pragiedrulių“ klubo nariai pirmininko A. Naručio iniciatyva ne tik kviečia meno kolektyvus į Vilnių, bet ir dalyvauja patys įvairiuose renginiuose Vilniuje ir Rokiškyje.
Režisierius, Lietuvos kultūros ir teatro veikėjas
Gimė 1956 m. vasario 11 d. Plungėje.
1974 m. baigė Plungės 1-ąją vidurinę mokyklą, 1982 m. – Lietuvos valstybinės komservatorijos Klaipėdos fakultete – režisūrą, 1988 m. tobulinosi Maskvoje. 2003 m. Klaipėdos universitete baigė režisūros magistrantūros studijas.
1982–1993 m. Rokiškio liaudies teatro režisierius, 1987–1991 m. dar ir Rokiškio kultūros mokyklos dėstytojas. 1993–2000 m. Rokiškio rajono savivaldybės teatro direktorius, meno vadovas.
Pastatė spektaklius – K. Voneguto „Su gimimo diena Vanda Džun“, S. Kymantaitės – Čiurlionienės „Pinigėliai“, N. Erdmano „Savižudis“, D. Psato „Reikia melagio“, V. Vičerlio „Žmona kaimietė“, J. Marcinkevičiaus „Gyvybės ratas“. Kai kurie spektakliai apkeliavo daugybę tarptautinių festivalių. Už K. Ostrausko spektaklį „Čičinskas“ 1996 m. apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos Nacionaline B. Dauguviečio 1-ąja premija.
2000–2004 m. – Seimo narys, pateikė 40 įstatymų projektų ir 66 pasiūlymus.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Generalinio direktoriaus pavaduotojas rinkodarai.
Teatro mėgėjų sąjungos narys. 1984–2000 m. – Lietuvos profesionalių teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ direktorius.
Sporto komentatorius, žurnalistas
Esu žurnalistas-sporto komentatorius. Šios viena kitą papildančios veiklos mano gyvenime eina koja kojon. Eilinėmis dienomis dirbu su Kauno „Žalgirio“ televizijos laidomis, jų turiniu, rūpinuosi „Delfi TV“ sporto transliacijomis, įvairiais krepšinio reportažais. Savaitgaliais dažniausia komentuoju krepšinį. Žodžiu, sukuosi sporto pasaulyje ir stengiuosi būti užimtas įvairiomis veiklomis, nepamirštu gimtojo Rokiškio sportinių renginių.
Sūrių ekspertas, rašytojas ir menininkas, Rokiškio krašto Garbės pilietis
Gimė 1946-03-19 Italijoje, Lombardijos regione, Bottaino kaimelyje.
1993 metais Angelo Frosio buvo pakviestas į Rokiškį kurti Vakarų Europos rinkose paklausių pieno produktų – nuo to laiko Lietuva ir Rokiškis tapo plačiai pasaulyje žinomo profesoriaus antraisiais namais.
Profesorius yra daugybės mokslinių darbų ir knygų autorius. Jo sūrininkystės vadovėlis yra išleistas ir lietuvių kalba. Nuo 1993 metų, pastoviai lankydamasis ir dirbdamas Rokiškio sūrių gamykloje, A. Frosio aktyviai įsijungė į krašto kultūrinę veiklą, tapo mecenatu, italų ir lietuvių draugystės puoselėtoju, jo gražios iniciatyvos turtina dvasinį miesto gyvenimą.
1996–1999 metais A. Frosio lėšomis buvo restauruojamas vienas iš Rokiškio krašto muziejaus kumetynų. 2002 m. jo pinigais buvo restauruota muziejaus buities skyriaus koplytėlė, 2003 m. – kluonas, 2005 m. – dūminė pirkia, įvesta elektra, įrengtas apšvietimas Angelo Frosio už nuopelnus krašto ekonomikai, mecenatystę, kultūrines iniciatyvas ir Rokiškio krašto garsinimą visame pasaulyje 2017 m. suteiktas Rokiškio krašto Garbės piliečio vardas.