FESTIVALIO ATIDARYMO KONCERTAS

Sakralinės muzikos ir poezijos valanda

GIESMĖ IR ŽODIS TAVO GARBEI

Gražina URBONAITĖ / aktorė

Dainius PUIŠYS / baritonas

Aistė PILIBAVIČIŪTĖ / sopranas

Jurgita KAZAKEVIČIŪTĖ / vargonai

Koncerto programa:

A. Stradellʼos, G. F. Handel`io, J. S. Bach`o, L. Luzzi, Ch. Gounod, F. Schubert`o, M. Reger`io, R. Wagner`io, V. Bellini G. Verdi, G. Faure, Franck`o arijos, giesmės, duetai.

M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, J. Pakalnio, G. Kuprevičiaus, V. Bartulio kūriniai vargonams, arba styginių kvartetui.

Jono Pauliaus II-ojo, M. Daukšos, Maironio, V. Mačernio, V. Mykolaičio-Putino, A.Puišytės, A. Maldonio, J. Strielkūno, J. Marcinkevičiaus, M. Martinaičio bei kt. poezija ir proza.

Gražina URBONAITĖ

Dainius PUIŠYS

Aistė PILIBAVIČIŪTĖ

Jurgita KAZAKEVIČIŪTĖ

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

Vidas & Aušra PINKEVIČIAI / vargonai

Koncerto programa:

Adagio iš Siuitos mechaniniams vargonams, WoO 33 (Ludwigas van Beethovenas) 5’

Fantazija f-moll, K. 608 (W.A. Mozart) 10’

Sinfonija, arija “Schlafe, mein liebster” ir choralas “Wir singen Dir” iš Kalėdinės oratorijos, BWV 248 (Johannas Sebastianas Bachas) 10’

“Jėzau, prie manęs ateiki” (Juozas Naujalis) 7’

Veni Creator Spiritus, Op. 3a (2011/2019) (Vidas Pinkevičius) 6’

Dr. Vidas Pinkevičius yra aktyvus vargoninės improvizacijos ir vargonų meno populiarintojas ir garsina šį instrumentą per įvairias paskaitas, seminarus, demonstracijas ir koncertus.

V. Pinkevičius baigė bakalauro ir magistro studijas Lietuvos Muzikos Akademijoje. Jis taip pat studijavo vargonų, improvizacijos ir klavesino klasėse pas prof. P. Ruiter-Feenstra Rytų Mičigano Universitete (JAV), kur įgijo humanitarinių mokslų magistro diplomą. 2006 metais baigė Nebraskos-Linkolno Universitetą (JAV) pas prof. Q. Faulkner ir G.Ritchie, įgijo Muzikos menų daktaro laipsnį ir apsigynė disertaciją apie improvizaciją Bacho stiliumi.

V. Pinkevičius laimėjo keletą prestižinių stipendijų ir konkursų, tarp jų Geriausio atlikėjo konkursą Rytų Michigano universitete (2002). Jis koncertavo įvairiose Europos šalyse ir JAV, tarp jų ir keliuose tarptautinių festivalių. V. Pinkevičius dalyvavo prestižiniuose meistriškumo kursuose Švedijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Kaip solistas, grojo su svarbiausiais Lietuvos orkestrais. Kartu su žmona, dr. A. Motūzaite-Pinkevičiene, jis dažnai groja vargonų duetus. 2008 metais jis kartu su fleitininku Giedriumi Gelgotu įrašė pirmąją VU šv. Jonų bažnyčios vargonų ir fleitos muzikos kompaktinę plokštelę.

V. Pinkevičius yra Vilniaus universiteto vargonininkas ir kartu su Aušra Motūzaite-Pinkevičiene vadovauja VU vargonų studijai "Unda Maris".

Vargonininkė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra istorinių atlikimo praktikų propaguotoja, o ypatinga domėjimosi sritis yra XVII a. Šiaurės Vokietijos vargonų meistrai ir J. S. Bachas. Ji baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir įgijo vargonų atlikėjo bakalauro ir magistro laipsnius. 2001-2003 m. studijavo Rytų Mičigano universitete (JAV), kur įgijo Humanitarinių mokslų magistro diplomą (prof. P. Ruiter-Feenstra klasė), o 2006 m. baigė Nebraskos-Linkolno universitetą (JAV), kur įgijo Muzikos menų daktaro laipsnį (prof. G. Ritchie ir Q. Faulkner klasės). Jos daktaro disertacijos tema buvo apie XVIII a. Karaliaučiaus vargonų meistrą A.G.Casparini ir jo vargonus.

A. Motūzaitė-Pinkevičienė laimėjo kelis prestižinius konkursus ir prizus, tarp jų Geriausio atlikėjo konkursą Rytų Mičigano universitete 2003 metais. Jos koncertinė veikla driekiasi per įvairias Europos šalis ir JAV, kur dalyvavo keliuose svarbiuose tarptautiniuose festivaliuose. Ji dalyvavo įvairiuose prestižiniuose vargonų meistriškumo kursuose ir akademijose Švedijoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Kartu su vyru, V. Pinkevičiumi, vargonininkė dažnai koncertuoja vargonų duetu.

Šiuo metu A. Motūzaitė-Pinkevičienė dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje muzikos teorijos skyriuje, yra Vilniaus universiteto vargonininkė ir kartu su V. Pinkevičiumi vadovauja VU vargonų studijai "Unda Maris".

Aušra ir Vidas PINKEVIČIAI / Edgaro Kurausko nuotr.

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

Aare-Paul LATTIK / vargonai (Estija)

Žana MINIOTAITĖ / violončelė

Koncerto programa:

Tomaso Vitali - Ciaconne (Vc & org);
Alex. Guilmant - March on theme of Händel Op, 15 n.2;
Ernst Bloch - Meditation (Vc & org);
M. Bruch - Kol Nidrei (Vc & org);
M. Durufle - Sicilienne from Suite Op. 5;
E.-S. Tüür - Spectrum I;
C. Saint-Saens - Danse Maccabre (Vc & org);
Raphael Fumet - Night & Toccata.

Aare-Paul Lattik yra vienas iškiliausių Estijos vargonininkų. 1999 m. įgijo vargonų klasės magistro laipsnį Estijos muzikos akademijoje. Taip pat studijavo Lille ir Liono (Prancūzija) konservatorijose  Philippe Lefebvre, Aude Heurtematte ir Louis Robilliard.klasėse.

Aare-Paul Lattik vargonavimo meną tobulino meistriškumo kursuose pas žymius vargonų muzikos atlikėjus Jean Boyer, Olivier Latry, Francis Chapelet and Bernhard Haas.

Aare-Paul Lattik – tarptautinių konkursų laureatas: 2005 m. – III vieta Mikael Tariverdiev tarptautiniame vargonų muzikos konkurse; 2000 m. – pagrindinio prizo laimėtojas Estijos Con Brio jaunųjų atlikėjų konkurse; 2006 m. – pelnė Estijos kultūros ministerijos stipendiją.

Nuo 2006 m. Aare-Paul Lattik vargonų meno dėsto Estijos Muzikos ir teatro akademijoje.

Aare-Paul Lattik produktyvus atlikėjas, kurio repertuare vyrauja Estų ir Prancūzų kompozitorių kūriniai.

Aare-Paul Lattik

Violončelininkė Žana Miniotaitė – solinės, kamerinės ir orkestrinės muzikos atlikėja, tarptautinių konkursų laureatė. Įvairių epochų apimantis Žanos repertuaras, domėjimasis barokine bei šiuolaikine muzika, savotiškos raiškos paieška liudija apie platų atlikėjos akiratį ir ryškų atlikimo individualumą, o jos atliekama muzika yra skambėjusi įvairiuose Europos sąjungos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos miestuose.

Dar besimokydama Žana kaip solistė dalyvavo įvairių šalių muzikos festivaliuose, sugrojo virš 70 rečitalių, kelis koncertus su orkestru solo, sudalyvavo daugelyje meistriškumo kursų. Taip pat Žana yra daugelio tarptautinių konkursų dalyvė, keliuose iš kurių gavo laureato vardą, diplomus ir specialius prizus. Gyvendama Maskvoje, Žana reguliariai grodavo Lietuvos Respublikos ambasados renginiuose.

Žana Miniotaitė gimė 1987-ųjų metų gruodžio mėnesi Rusijoje, kur prieš keliasdešimt metų buvo ištremtas jos senelis bei gimė tėvas, kompozitorius Viktoras Miniotas. Žana pradėjo mokytis muzikos būdama tik 2 metų amžiaus, o po metų jau dalyvavo įvairiuose koncertuose. Iš pradžių Žana mokėsi groti smuiku su savo mama, smuikininke Svetlana Miniotas, o vėliau pradėjo groti fortepijonu muzikos mokykloje.

1996 metais Žana su šeima pagal tremtinių programą persikraustė į Lietuvą, kur ji pirmą kartą paėmė į rankas violončelę mokytojos T. Kuc klasėje, būdama jau dešimties metų amžiaus. 2001 metais Žana įstojo į Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, kurioje mokėsi A. Palšausko klasėje. 2005 metais ji buvo priimta į garsiosios N.N. Šahovskajos dukters, docento O.B. Galočkilos, klasę ir išvyko studijuoti į Maskvos akademinį muzikos koledžą. 2012 metais Žana pradėjo studijuoti Maskvos valstybinėje P.I. Čaikovskio konservatorijoje kurią sėkmingai baigė 2017 metais violončelininko Boriso Andrianovo specialybės klasėje. Kamerinį ansamblį ir styginių kvartetą Žanai taip pat pasisekė studijuoti garsiųjų muzikantų Aleksandro Rudino, Aleksandro Korčiagino ir Olego Bugaevo klasėse.

2018 metais, baigusi studijas Maskvoje, Žana sugrįžo į Lietuvą, kur pratęsė savo kūrybinę veiklą. Per pastaruosius metus ji sugrojo kelis rečitalius Anykščiuose bei Vilniuje, sudalyvavo Birštono vasaros muzikos akademijos meistriškumo kursuose 2018 metų vasarą, Davydo Geringo meistriškumo kursuose gegužės mėnesį Vilniuje ir Tarptautiniame vargonininkų festivalyje 2019 metų rugsėjo mėnesį Rokiškyje. Taip pat 2019 metais Žana, kaip Lietuvos violončelininkė, buvo pakviesta dalyvauti XI Gabalos festivalyje bei laimėjo specialų prizą Paryžiaus muzikos konkurse.

Be solinės veiklos Žana taip pat užsiima ir kameriniu muzikavimu. Nuo 2019 metų ji yra naujai susikūrusio fortepijoninio trio „Forza“ dalyvė, kartu su smuikininke Minodora Šernaite ir pianiste Marija Mirovska. 2019 metų 09/29 -10/05 šis ansamblis debiutavo ECMA meistriškumo kursų, paskaitų ir koncertų sesijoje Vilniuje.

Nuo 2018 metų spalio iki 2019 lapkričio violončelininkė grojo Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre. Taip pat nuo 2018 metų balandžio mėnesio Žana bendradarbiauja su Vilniaus Mažuoju teatru, kur ji dalyvavo spektaklio „Manno laimė“ sukūrime bei atlieka violončelininkės vaidmenį.

Žana Miniotaitė

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

Diana ENCIENĖ / vargonai

Jurga ŠEDUIKYTĖ / vokalas

Koncerto programa:

J. S. Bach – choralinis preliudas „In dir ist Freude“ (BWV 615) (vargonai);

J. S. Bach – „Bist du bei mir“ iš „Anos Magdalenos Bach sąsiuvinio“ (balsas ir vargonai);

J. S. Bach – choraliniai preliudai „Herr Gott, nun schleuss den Himmel auf“ (BWV617) ir „Ich ruf‘ zu dir, Herr Jesu Christ“ (BWV639)(vargonai);

J. S. Bach – arija „Erbarme dich“ iš pasijos „Pasijos pagal Matą“ (BWV244) (balsas ir vargonai);

J. S. Bach – choralinis preliudas „Jesu, meine Freude“ (BWV610) (vargonai);

J. S. Bach – arija „Agnus Dei“ iš Mišių h-moll (BWV232) (balsas ir vargonai);

J. S. Bach pagal A. Vivaldi Concerto d-moll– Largo e spiccato ir Finale (BWV596) (vargonai);

A. Vivaldi – „Domine Deus“ iš „Gloria“ (balsas ir vargonai);

M. K. Čiurlionis – Kanonas (VL132), Fuga „Kyrie eleyson“ (VL19) ir Pastoralė (VL187) (vargonai);

Jurga „Seniai, toli...“ – (muz. Ir ž. Jurga) (balsas ir vargonai);

M. K. Čiurlionis – Kanonas (VL127) ir Fuga cis-moll (VL86) (vargonai);

Jurga „Goal of Science“ – (muz.G. Puskunigis, ž.G. Puskunigis, S. Uždavinys) (balsas ir vargonai);

H. M. Dunham – Tokata op.24 Nr.6 (vargonai);

Jurga „Prie žalio vandens“ – (muz. Ir ž. Jurga) (balsas ir vargonai).

Diana Encienė baigė fortepijono ir vargonų specialybes (pastarąją prof. Leopoldo Digrio klasėje) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tobulinosi daugelio garsiausių Europos vargonininkų meistriškumo seminaruose.

Vargonininkė nuolat koncertuoja Lietuvoje bei kitose Europos šalyse (Lenkijoje, Rumunijoje, Anglijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje). Rengia solinius vargonų muzikos rečitalius bei įvairius kūrybinius projektus su garsiais Lietuvos atlikėjai. Jos koncertiniais partneriais yra buvę Artūras Anusauskas, Aušra Cicėnaitė, Asta Krikščiūnaitė, Judita Leitaitė, Zbignevas Levickis, Regina Maciūtė, Liudas Mikalauskas, Jurga Šeduikytė, Regina Šilinskaitė, Irena Zelenkauskaitė ir daug kitų žinomų muzikų. Atlikėja taip pat yra dariusi įrašų Lietuvos Radijui. Jos repertuaras aprėpia įvairių epochų muziką.

Šiuo metu D. Encienė dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2017 m. ji yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Diana Encienė

Jurga Šeduikytė – dainininkė, muzikos kūrėja ir aktorė. Gimė Klaipėdoje, augo Šiluvoje, Telšiuose. Jurga Šeduikytė gimė muzikantų šeimoje ir iki antros klasės gyveno Telšiuose. Mokėsi Telšių 4-oje vidurinėje mokykloje. Vėliau persikėlė į Palangą, kur baigė vidurinę mokyklą ir muzikos mokyklos fortepijono klasę. Studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo žurnalistikos bakalauro ir ryšių su visuomene magistro diplomus.

2002 m. sėkmingai dalyvavo jaunųjų vokalistų konkurse „Fizz Superstar“.

2004 m. Jurga atliko pagrindinius vaidmenis miuzikluose „Ugnies medžioklė su varovais“ ir „Tadas Blinda“. 2004–2006 m. LRT muzikinės laidos „Lietuvos dainų dešimtukas“ ir nacionalinės „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankos vedėja kartu su Rolandu Vilkončiumi.

2005 m. Jurgos sceniniu vardu pradėjo solo muzikinę karjerą. Tų pačių metų pavasarį pristatyta daina „Nebijok“ buvo grojamiausias kūrinys Lietuvos radijo stočių eteryje, o Jurga tapo viena populiariausių atlikėjų.

2005 m. išleistas pirmasis atlikėjos albumas „Aukso pieva“.

Apdovanojimai:

• 2006 m. Radiocentro muzikiniai apdovanojimai: Geriausia atlikėja, Geriausias albumas – „Aukso pieva“, Geriausia daina – „Nebijok“;
• 2006 m. Bravo muzikiniai apdovanojimai 2005: Geriausia atlikėja, Geriausias debiutas, Geriausias albumas – „Aukso pieva“;
• 2007 m. Baltijos dainų festivalis: didysis prizas už dainą „5th Season“;
• 2007 m. MTV EMA prizas, kaip geriausiai Baltijos šalių atlikėjai;
• 2008 m. Radiocentro muzikiniai apdovanojimai: Geriausia atlikėja;
• 2009 m. Radiocentro muzikos apdovanojimuose Vilniuje Jurga laimėjo Metų atlikėjos apdovanojimą;
• 2009 m. rugpjūčio 29 d. Nešvilyje, Tenesio valstijoje, JAV vykusiuose „Just Plain Folks“ muzikos apdovanojimuose Jurgos daina „Smėlio žmonės“ pripažinta geriausiu europietišku kūriniu, o „5th Season“ – geriausiu R&B stiliaus kūriniu. Vienas albumo „Instrukcija“ prodiuserių Vee Diawara ten pat pripažintas geriausiu prodiuseriu. Jurga buvo tarp artimiausių pretendentų laimėti ir keliose kitose nominacijose. Jai priklauso paminėjimų „Just Plain Folks“ nominacijose su vienu albumu rekordas – iš viso aštuonios nominacijos;
• 2013 m. M.A.M.A. apdovanojimuose Jurgos daina „So Blue“ laimėjo geriausio vaizdo klipo nominacijoje;
• 2017 m. Sidabrinė gervė 2017 už metų kompozitoriaus darbą filme „Kaukai“ (kartu su Denis Zujev, „Fusedmarc“, Egle Sirvydyte ir „Mixtape Club“).

Jurga Šeduikytė

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

Simona SUNEPA / vargonai (Latvija)

Rokiškio r. savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje

Mindaugas ZIMKUS / tenoras

Paule GUDINAITĖ / fortepijonas

Koncerto „Pavasario nakties muzika“ programa:

G. Enescu (1881–1955) – ciklas Sept Chansons de Clément Marot „Septynios Clément Marot dainos“ tenorui ir fortepijonui op. 15:

F. Schubert (1797–1828) – dainos balsui ir fortepijonui:

F. Liszt – F. Schubert  - Ständchen („Serenada“)

J. Gruodis (1884–1948) – dainos balsui ir fortepijonui:

Programa klausytoją kviečia sugrįžti į pavasarį ir pasinerti į užgimstančios meilės jausmus, nakties svajas ir pasiklausyti Vakarų Europos vokalinės ir fortepijoninės muzikos. Koncerte išgirsite meilės istoriją, sužinosite, kodėl meilės simbolis – rožė. Šias ir kitas meilės ir gyvenimiškas peripetijas atskleis rumunų kilmės kompozitoriaus G. Enescu ciklas „Septynos Clement Marot dainos“ tenorui ir fortepijonui. Trapios, romantinės F. Schuberto dainos kvies panirti į nakties muziką bei sapnus. Koncertą vainikuos lietuvių kompozitoriaus – J. Gruodžio dainos, kurios kvies pajusti gėlių kvapą, pamatyti žydinčius laukus ir pasinerti į naktinius nuotykius Berlyno mieste.

Mindaugas ZIMKUS (tenoras)

1977–1984 mokėsi Kauno J.Naujalio vidurinėje meno mokykloje fortepijono specialybę pas mokytoją R. Galinytę-Kėvišienę. 1984–1989 Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje tęsė choro dirigavimo studijas pas dėstytoją L. Januškienę.

1989–1994 studijavo LMA Kauno fakultete chorvedybą pas prof. P. Bingelį.

1989–1998 dainavo Kauno valstybiniame chore.

1998–2003 mokėsi  LMTA, baigė prof. Virgilijaus Noreikos solinio dainavimo magistro studijas.

2003–2005 stažavo LNOBT operos  studijoje.

2004 m. debiutavo Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre Rossini operos “Sevilijos kirpėjas“ grafo Almavivos vaidmeniu. 2002 m. Danijos vasaros akademijoje “Opera Island Bornholm“  paruošė W.A.Mozarto operos “ Cosi fan tutte “ Ferrando vaidmenį, kurį atliko Stokholmo ir Wolfego operos teatrų scenose. Šiuos ir kitus vaidmenis šiuo metu atlieka LNOBT, Kauno ir Klaipėdos muzikiniuose teatruose, Vilniaus “Domino“ teatre, Vilniaus mažajame teatre.

M. Zimkus koncertuoja įvairiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse. Jo repertuare: J.S.Bach‘o, G.F.Hendell‘o, W.A.Mozart‘o, L.van Beethoven‘o mišios ir oratorijos. Solistui artima ir I.Stravinsky‘o, C. Orff‘o, S. Prokofjev‘o, B. Britten‘o, V.Bartulio modernioji muzika.

Ne vieną kūrinių ciklą yra paruošęs ir atlikęs kamerinės muzikos srityje. Tai ir F. Schubert‘o vokaliniai ciklai “Gražioji malūnininkė“, “Gulbės giesmė“, R.Schumann‘o vokalinis ciklas “Poeto meilė“, B.Britten‘o vokalinis ciklas “Septyni Michelangelo sonetai“, G.Kuprevičiaus vokalinis ciklas styginių kvartetui ir balsui „Vienadienės Tėvynės dainos“.

Dainininkas yra keleto konkursų nugalėtojas: B.Grincevičiūtės kamerinės muzikos konkurse 2-oji vieta (2001); S.Baro vyrų balsų konkurse Grand Prix (2001); Vilniaus Tarptautinio dainininkų ir pianistų koncertmeisterių konkurse 3-oji vieta (2005), Tarptautinis Jyvaskule tenorų konkurse diplomas (2002); Kaliningrado tarptautinis kamerinės muzikos konkurse diplomas (2002). Yra: Auksinio scenos Kryžiaus nominantas (2008 ir 2013); “Fortūnos“ diplomantas (2008); geriausias KVMT solistas (2009).

Nuo 2006 m. – Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro solistas.

LTV konkurse “Triumfo Arka 2010“  tapo “Auksinio balso“ laureatu (II premija), Tarptautiniame kamerinio dainavimo konkurse „Beatričė“ įvertintas Grand Prix (2011).

Mindaugas ZIMKUS / asmeninio albumo nuotr.

Paulė GUDINAITĖ (fortepijonas)

Meno daktarė, 2017 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apginusi muzikos krypties meno projektą „Soneto interpretacija XX a. kamerinėje vokalinėje muzikoje: žodis-garsas, partitūra-atlikimas“.

Tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė. Aktyviai dalyvauja pianistų ir pianistų-koncertmeisterių meistriškumo kursuose.

2012 m. tobulinosi Leipzigo F. Mendelssohno-Bartholdy aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje (Vokietija), Berlyno tarptautiniame dainos žanro forume „Lied Forum 2012“, 2013 ir 2018 m. – tarptautiniuose meistriškumo kursuose „Europos muzikos ir atlikimo meno meistriškumo kursai“ Montepulciane (Italija).

Aktyviai koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje su įvairiais solistais, skaito pranešimus konferencijose.

Paulė GUDINAITĖ

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

Rimvydas MITKUS / vargonai

Saulius PETREIKIS / multinstrumentalistas

Koncerto programa:

Aistrą vargonams Rimvydui Mitkui įkvėpė 21 metus Krinčino Šventųjų Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vargonininkavęs jo tėvas Valerijonas Mitkus. Į Krinčino bažnyčios choro repeticijas jį, dar mažą berniuką, vesdavosi tėtis. „Darželio nelankiau, o ligoninėje dirbanti mama kartais budėdavo paromis. Tad tėtis mane dažnai vesdavosi į repeticijas. Pasijusdavau devintam danguj, kai leisdavo paspaudyti vargonų klavišus. Kartais sėdėdamas ant tėčio kelių ir užmigdavau“, – ankstyvą pažintį su vargonais prisiminė vaikinas. Tylėję vargonai užgrojo Kai mirė tėtis, vaikinui buvo 16 metų. Po metų pasiūlius klebonui, Rimvydas drąsiai ėmėsi specialaus muzikinio išsilavinimo ir žinių reikalaujančių pareigų – sėdo prie vargonų. Krinčiniečiai turi būti dėkingi jaunajam vargonininkui, kad pradėjo groti didieji maldos namų vargonai, tylėję nuo Rimvydo tėčio vargonavimo laikų. „Užlipęs ant „viškų“ sumaniau pagroti vargonais. Įjungiau elektros variklį, kad jis į dumples paduotų oro. Nors bandžiau kelis kartus, jie man nepakluso ir neįstengiau išgauti garsų“, – prisiminė krinčinietis. Kartu su jaunuoju vargonininku ir kitais talkininkais šalia stovėjęs dvasininkas netyčia užkliudė vargonų šone įrengtą mechaninį įrenginį orui į dumples pūsti. Tuomet automatiškai užsidarė sklendė ir dumplės prisipildė oro – pasklido melodija. Pagrojęs ją jaunuolis įdėmiau apžiūrėjo vargonų įrangą. Paskui suklijavo praplyšusias dumples. Galop staliaus darbą išmanantis krinčinietis pakeitė sulūžusias medines muzikos instrumento dalis.

Rimvydas Mitkus gimė 1989 m. gegužės 29 d. Krinčine (Pasvalio raj.). 2014 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą, prof. V.Survilaitės vargonų klasę. Tobulinosi įvairiuose meistriškumo kursuose pas profesorius C.Bürklin, T.Jellema, A.Castaldo, B.Gfrerer, D.Tagliente, S.Tcherepanov, U.Th.Wegele ir kt. 2010 m. pagal ERASMUS programą studijavo Paryžiaus konservatorijoje.

2009 m. J.Naujalio vargonininkų konkurse R.Mitkus tapo II premijos ir specialaus “Muzikos informacijos centro” prizo laimėtoju, 2012 m. J.Naujalio konkurse jis pelnė I premiją, o 2014 m. tapo J.Žuko konkurso bažnyčių vargonininkams nugalėtoju.

2015 m. tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse R.Mitkus buvo įvertintas diplomu ir specialiuoju prizu už geriausią M.K.Čiurlionio kūrinių interpretaciją, pelnė Publikos simpatijų prizą, gavo padėkas nuo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus.

R.Mitkus aktyviai koncertuoja su įvairiais chorais bei solistais Lietuvoje ir už jos ribų (Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Juodkalnijoje). Jis dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose “Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu”, “Juniores priores organorium Sejnensis”.

Koncertinį repertuarą atlikėjas papildo ne tik vargonų klasikos kūriniais, bet ir savomis kūrinių transkripcijomis. 2011 m. R.Mitkus įrašė muziką DVD filmui “Senosios Pasvalio bažnyčių freskos”, 2013-aisiais Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonais įrašė K.Jenkinso Requiem kompaktinę plokštelę.

2013 m. kartu su multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu jis parengė klasikinės bei savos kūrybos muzikos programą, kurioje skamba įvairių pasaulio šalių instrumentai ir vargonai. 2015 m. su S.Petreikiu ir orkestru “SP Orchestra” įrašė CD “Lowlands”, kur įgrojo vargonų partiją.

Nuo 2010 m. R.Mitkus dirba Lietuvos edukologijos universiteto mišraus choro “Ave Vita” chormeisteriu ir koncertmeisteriu bei muzikos mokytoju ir neformalaus ugdymo vadovu Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre. Nuo 2013 m. dirba mokytoju Pasvalio vaikų muzikos mokykloje, vadovauja mokyklos jaunių chorui bei paties įkurtam Pasvalio mišriam chorui “Canticum novum”: su šiuo kolektyvu gavo aukščiausią LR Kultūros ministerijos ir Lietuvos liaudies kultūros centro įvertinimą mėgėjų kolektyvams  - “Aukso Paukštę” (2016). 2014 m. buvo įvertintas Pasvalio krašto premija už Pasvalio krašto kultūros kėlimą ir skleidimą, pastangas pagyvinti Pasvalio krašto kultūrinį gyvenimą, kultūros tradicijų plėtojimą bei Pasvalio krašto vardo garsinimą.

R.Mitkus yra Lietuvos chorų sąjungos narys.

Rimvydas Mitkus

Saulius Petreikis – multiinstrumentalistas ir kompozitorius. Turi unikalią instrumentų iš viso pasaulio kolekciją ir atlieka jais savo kūrybos muziką. Nors Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Saulius baigė klasikinio trimito studijas (2004–2010 m.), jis aktyviai gilinasi į pasaulio tautų muziką. Muzikuodamas atlikėjas lengvai jungia lengvabūdišką žaismingumą ir gilų nuoširdumą, spontanišką raišką ir polinkį į įvairių stilių sintezę. Saulius profesionaliai groja įvairiais pučiamaisiais instrumentais iš viso pasaulio. Didelį dėmesį skiria lietuvių liaudies muzikai, tačiau nuolat ieško naujų skambesių, eksperimentuoja ir improvizuoja.

Sauliaus Petreikio kūryba apima itin plačią auditoriją. Jis organizuoja edukacinius koncertus vaikams, koncertuoja solo, trio, kvartetu ir kitais sąstatais. Jo programa įvairi bei kiekvieną kartą vis kitokia, pritaikyta erdvei, kurioje yra pristatoma, bei klausytojams. Saulius bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos ir pasaulio menininkais, ne tik muzikantais, bet ir šokėjais, aktoriais, režisieriais, kuria muziką spektakliams.

Atlikėjas yra išleidęs 8 savo kūrybos albumus (2013 m. „Pasaulio tautų muzika", 2014 m. „Lowlands", 2016 m. „Tyka", „Aukštumos. Žemumos. Lygumos", „Lietava", 2017 m. „Dzūkija", 2018 „Negirdėta Lietuva”, „Pasaulis sveikina Lietuvą”) ir yra dalyvavęs virš 30 albumų įrašų su kitais atlikėjais.

Saulius Petreikis nuolat ieško naujų skambesių, eksperimentuoja ir improvizuoja į pagalbą pasitelkęs šiuolaikines technologijas, kurių dėka net ir muzikuodamas vienas sudaro įspūdį, kad klausomasi kelių muzikantų, atliekančių skirtingas partijas, tuo pačiu metu. Kadangi Saulius metus dirbo muzikos mokytoju, o pastaruoju metu užsiima aktyvia koncertine veikla, jis moka lengvai sudominti įvairaus amžiaus vaikus bei suaugusiuosius bei išlaikyti jų dėmesį. Jo programa įvairi bei kiekvieną kartą vis kitokia, pritaikyta erdvei, kurioje yra pristatoma, bei klausytojams.

Saulius Petreikis su savo kuriama muzika jau aplankė Daniją, Latviją, Portugaliją, Belgiją bei Liuksemburgą; su kitais muzikiniais projektais jis grojo Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Balkanų šalyse, Olandijoje bei Rusijoje, ir visur klausytojai jį įvertino kaip išskirtinį bei originalų atlikėją bei kūrėją.

Saulius Petreikis

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos mokinių ir mokytojų koncertas

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

Šiaulių valstybinis choras POLIFONIJA

Sakralinis opusas VILTIES MIŠIOS

Zita BRUŽAITĖ / kompozitorė

Linas BALANDIS / dirigentas

Andrius BARTULIS / vargonai

Arkadijus GOTESMANAS / perkusija

Petras VYŠNIAUSKAS / saksofonas

Vita BUTVILIENĖ / skaitovė

„Nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo, amžiaus, išsilavinimo, šiandien labiausiai reikia vilties, todėl šiuo kūriniu kviečiu melstis, kad Aukščiausias visiems mums suteiktų Viltį"- tokia mintimi kompozitorė Zita Bružaitė nori mus įvesti į naujausią savo kūrinį.

Kompozitorės kūrinį ir jo pavadinimą „Vilties mišios" inspiravo Vidmantės Jasukaitytės eilėraščių rinktinės „Ambra" (2014 m.) eilutės, prisodrintos asmeninių išgyvenimų, nepagydomos ligos, netekties ir atsisveikinimo natų, kurios ir tapo būsimo mišių ciklo atodanga ir šaukiniu:

Mišių, skirtų Vidmantei Jasukaitytei atminti, idėjos autoriai yra kino režisierė Dali Rust ir Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebonas kun. Zenonas Degutis, paraginę kompozitorę sukurti sakralinį kūrinį. Kuriant naują muzikinę kompoziciją, greta asmeninės poetės būties, sudėtingų gyvenimo vingių ir išbandymų, kompozitorė prisipažįsta, kad vis dažniau savęs klausianti: „ko mums šiandien trūksta, kai regis kiekvieną dieną lydi visa ko gausa – daiktų, gardaus maisto, pramogų, įspūdingų kelionių akimirkų? Ar jaučiamės laimingesni, labiau mylimi, saugesni? Ar nėra taip, kad vilties siekiamybė šiandien pranoksta visas kitas, kai skubančių žmonių apsuptyje jaučiamės vieniši, kai turime viską, bet esame pametę tikėjimą ir praradę viltį pasveikti, pakilti, pabusti?" Todėl kuriant šią sakralinę kompoziciją įsijausta ne tik į vieno konkretaus žmogaus gyvenimą ir veiklą. Joje liečiami egzistenciniai horizontai, keliamų klausimų turiniu universalūs ir artimi mums visiems.

Po pastarųjų didelių Zitos Bružaitės sakralinių opusų – rekolekcijų „Fides nostra" (2018 m.), anksčiau sukurtos kantorijos „Lumen fidei" (2013 m.) ir Requiem (2015 m.), kompozitorė teigia, kad jau norėta pailsinti mintis, tačiau nematoma ranka vis atvedanti prie tikėjimą stiprinančių temų, kurioms, atsispirti neįmanoma.

Dvylikos dalių mišių ciklą sudaro giedamos mišių dalys, psalmė, aleliuja, įžangos (introitus). Poetės, rašytojos Vidmantės Jasukaitytės eilutės mišiose nuskamba keturis kartus, kuriuos kompozitorė atrinko kaip kontekstualią medžiagą liturgijai ir atlieptų poetės žmogiškąsias bei jos kūrybines impresijas. Daugiabalsio choro linijas santūriai puošia vargonininko Andriaus Bartulio, saksofonininko Petro Vyšniausko bei perkusininko Arkadijaus Gotesmano improvizacijos.

Šiame kompozitorės Zitos Bružaitės sakraliniame opuse girdime autorei būdingą muzikos kalbą. Rituališkai pasikartojantys choro ir vargonų motyvai – kelių tonų skambesys tarsi atitveria muzikinę medžiagą nuo atvirumo ir jausmingumo. Juntame autorės siekį uždaryti emocionalumą į asketiškas, dėmesį neblaškančias erdvines celes. Melodijos čia plėtojamos sekvencijų terasomis, naudojant tai vyraujančius kvartinius choro akordų kompleksus, tai – kanoniškai banguojančias frazes, virš kurių „piešiami" papildomi garsiniai žemėlapiai improvizuojančiais ar koloristiniais muzikos instrumentais (saksofonas, perkusija).

Atlikėjai: Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija" (meno vadovas ir vyr. dirigentas Linas Balandis), saksofonininkas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, vargonininkas Andrius Bartulis. Skaitovė Vita Butvilienė. Kūrinį „Vilties mišios" rengė dirigentai Linas Balandis ir Povilas Vanžodis.

Koncerte taip pat skambės Rudolfo Lymano  „Surrexit Dominus“

Petras VYŠNIAUSKAS yra vienas Lietuvos profesionaliosios saksofono mokyklos pradininkų ir pagrindėjų. Šlovinga jo muzikinė karjera trunka jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Jis – labiausiai tituluotas šalies džiazo kūrėjas. Jo sopraninis saksofonas geba kalbėti, dainuoti, šaukti, raudoti, čiulbėti. Jo giliai etniška muzika neretai pasiduoda spontaniškų improvizacijų tėkmei. Petras Vyšniauskas – daugiausia titulų pelnęs Lietuvos saksofonininkas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, Nacionaline premija, 2005 metais pripažintas Nacionaline vertybe, 2011 m. apdovanotas festivalio „Vilnius Jazz“ prizu už nuopelnus Lietuvos džiazui. Tarp atviro eksperimentams saksofonininko partnerių – ne tik džiazo, bet ir folkloro, klasikinės bei šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjai. Pastaruoju metu jis daugiausia muzikuoja tarptautiniuose kolektyvuose, dalyvauja spontaniškuose projektuose. Šalia koncertinės veiklos saksofonininkas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, komponuoja ir įrašinėja teatrui ir kinui.

Anot Petro Vyšniausko, muzika, džiazas – tai pirmiausia bendravimas: čia glūdi įdomiausi atradimai, todėl kūrėjas niekada nefiksuoja savo muzikos partitūrose. „Mano kūryba – galvoje. Nesuprantu, kodėl žmonės dažnai tuo stebisi, lyg užrašyta ji taptų geresnė“, - yra sakęs muzikantas.

Petras VYŠNIAUSKAS

Arkadijus GOTESMANAS – perkusinės muzikos atlikėjas bei vienas išradingiausių ir produktyviausių Lietuvos muzikos kūrėjų. Scenoje debiutavęs 9-ajame dešimtmetyje jis bendradarbiavo su daugybe įvairių krypčių muzikantų, tarp jų – Rolandu Dahindenu, Vladimiru Volkovu, Viačeslavu Gaivoronskiu, Arkadijumi Šilkloperiu, Julianu Josephu, Johnu Zornu, Jacku Sironu, Franku Londonu, Anthony Colemanu, Charlesu Gayle‘u, Timu Daisy, Joey Baronu, Barry Guy, Dominicu Duvaliu, Dave‘u Douglasu, Albertu Begeru ir kt.

Arkadijus Gotesmanas yra vienas nebylių filmų garsinimo gyva muzika entuziastų, populiarinantis šio žanro renginius Lietuvoje su įvairių šalių muzikantais. Perkusininkas groja ne tik džiazą, bet ir naujausią akademinę muziką, yra pristatęs Osvaldo Balakausko, Anatolijaus Šenderovo ir kitų kompozitorių kūrinių pasaulinių premjerų. Jis taip pat yra Vilniaus klezmerių orkestro įkūrėjas.

Arkadijus GOTESMANAS

Valstybinis choras POLIFONIJA

Choras, kaip ir žmogus, turi savo gyvenimo tarpsnius. Kai choro amžius skaičiuoja 46 metus, išryškėja svarbiausieji etapai. 1974 m. - ankstyvoji vaikystė, kuomet chorvedžių Danutės ir Sigito Vaičiulionių suburtas Senosios muzikos ansamblis gruodžio 31 d. atliko pirmąjį savo koncertą, kuriame skambėjo renesanso ir baroko epochos muzikos kūriniai. Taip užgimė ne tik naujas muzikos kolektyvas, bet ir iki šių dienų besitęsianti tradicija Naujųjų metų išvakarėse kviesti šiauliečius su muzika palydėti senuosius metus.

Vėliau ansamblio veikla plėtėsi, koncertų daugėjo, ir jau po penkerių metų ūgtelėjusiam kolektyvui buvo suteiktas choro „Polifonija“ vardas ir Liaudies kolektyvo statusas. Choro atlikimo kultūra, repertuaras ir koncertų gausa „Polifoniją“ vedė link naujų kūrybinių pasiekimų. 1986 m. choras išauga paaugliškus mėgėjų marškinėlius ir tampa profesionaliu kolektyvu – Lietuvos valstybinės filharmonijos Šiaulių kameriniu mišriuoju choru.

1998 m. choras atsiskiria nuo Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir tampa brandžiu Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“. Nuo to laiko choro statusas nesikeičia, keičiasi tik repertuaras, „Polifonijos“ tradicija tapusius renesanso ir baroko epochos kūriniais paremtą repertuarą papildant įvairių epochų ir šalių kompozitorių kūriniais, didelį dėmesį skiriant lietuviškos chorinės muzikos sklaidai Lietuvoje ir pasaulyje.

Choras „Polifonija“ nuolat koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse. Koncertinių kelionių biografijoje - Italija, Brazilija, Argentina, Vokietija, Austrija, Rusija, Švedija, Ukraina, Lenkija, Čekija, Bulgarija, Prancūzija diriguojant puikiems šalies ir užsienio dirigentams, tokiems kaip Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius, Vytautas Miškinis, Vaclovas Augustinas, Modestas Pitrėnas, Robertas Šervenikas, Ravil Martynov (Rusija), Vladimir Begletsov (Rusija), Karmina Šilec (Slovėnija), Georg Mais (Vokietija), Mats Nilsson Sindenius (Švedija), Magnus Wassenius (Švedija), Ingo Ernst Reihl (Vokietija), Anthony Trecek-King (USA), Richard Bjella (USA), Ferdinando Sulla (Italija) ir kt.

Choras koncertuoja su Lietuvos kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo orkestru, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru, Lietuvos nacionaliniu ir Lietuvos valstybiniu simfoniniais orkestrais, orkestru Hamburgo kamerata, Lvovo (Ukraina) filharmonijos bei Sankt Peterburgo (Rusija) simfoniniu orkestru ir kitais styginių bei pučiamųjų orkestrais iš įvairių šalių.

Kiekvienais metais choras dalyvauja įvairiuose muzikos festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje, taip skleisdamas lietuviškos chorinės muzikos žavesį.

Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas eina Linas Balandis.

Valstybinis choras POLIFONIJA / Aušros Lavickienės nuotr.