Didžioji salė

FESTIVALIO ATIDARYMAS

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS
PANIKA pagal Mika Myllyaho pjesę

Režisierė Kamilė Gudmonaitė

Scenografijos ir kostiumų dailininkė Barbora Šulniūtė
Vaizdo projekcijų autoriai Ridas Beržauskas, Barbora Šulniūtė, Jonas Litvina

Vaidina Mantas Zemleckas, Gytis Laskova, Vaidas Marškala

„Panika“ – režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklis pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mika Myllyaho to paties pavadinimo pjesę kviečia į provokuojančią ir realistinę miesto visatą, kurioje tikras ir įsivaizduojamas krizes patiria šiandienos vyrai. Intelektuali ir aštri komedija pasakoja apie tris draugus, kurie stengiasi „susitvarkyti savo gyvenimus“. Pasitelkę rytų praktikas ir psichoterapiją, jie leidžiasi į absurdišką, komišką ir rimtą savęs pažinimo kelionę, kuri atskleidžia vyriškumo, kaip socialinio antspaudo problematiką. Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria vyrai, ko iš jų tikisi visuomenė ir šeima? Kokius reikalavimus jiems kelia šis laikmetis? Kokios neurozės slepiasi po tvirto, šeimą išlaikančio ir dominuojančio vyro vaidmenimis? Režisierė Kamilė Gudmonaitė, savo darbuose laužanti visuomenės primetamus „normalumo“ stereotipus, žada ne tik lengvai absurdišką komediją, bet ir atkreipia dėmesį aktualias socialinio gyvenimo įtampas.

„Nors Mika Myllyaho pabrėžia, kad pjesėje analizuojama vyriškumo problematika, esu įsitikinusi, kad vidinėms krizėms lyties nėra: trys personažai yra mūsų dienų žmonės, kurie, nepaisant sėkmingos karjeros, pripažinimo ir „normalių“ santykių šeimoje, vis tik susiduria su psichologinėmis problemomis, kurias karštligiškai bando spręsti pasitelkę meditaciją, psichoterapiją, sportą ir kitas praktikas. Jie nežino, kaip kalbėtis, kaip įsivardinti savo jausmus, vieno personažo žodžiais kalbant, „klampoja per vyriškumo pelkę ir visą gyvenimą bėga – nuo savęs, savo jausmų, ir jų akis pamažu aptraukia liūdesys“. Spektaklyje taip pat kalbama apie psichinę sveikatą, jame dera Rytų filosofija ir Vakarų pasaulio realybė, ieškoma laisvės – nuo proto, psichologinių problemų, netgi nuolatinio bandymo „kažką išsigydyti“, – vardina režisierė Kamilė Gudmonaitė.

D. Stankevičiaus nuotraukos

Trukmė – 2 val. 45 min. (su pertrauka)
Premjera – 2019 m. gruodžio 18, 19 ir 20 d.
N-18

Dėmesio! Spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, rodomas nuogas kūnas ir naudojamas sintetinis rūkalų kvapas

Bilietai į šį spektaklį IŠPARDUOTI

Mažoji salė

Šokio teatras DANSEMA
MIŠKAS
Interaktyvus šokio spektaklis 6–18 mėn. mažyliams

Idėjos autorė ir choreografė Birutė Banevičiūtė
Choreografijos bendraautorė Raimonda Gudavičiūtė

Šokėjos Giedrė Subotinaitė, Erika Vizbaraitė
Dailininkė Medilė Šiaulytytė
Kompozitorius Tobias Hagedorn

Ar buvote tokiame paslaptingame miške, kur medžių lapų mirgėjimo ir atspindžių šviesoje pažįstami augalai ir miško gyventojai gali virsti keistomis būtybėmis, kviečiančiomis mažylius naujiems nuotykiams ir  atradimams? Jei ne, tai ateikite ir patirkite tarptautinės kūrybinės komandos sukurtą interaktyvų šokio spektaklį „Miškas“, kuriame mažieji žiūrovai kviečiami įsijungti į spektaklio veiksmo tyrinėjimą ir judesio pažinimą!

Jei į spektaklį ateina vyresnieji broliai ar sesės, prašome suaugusiųjų paaiškinti, kad jiems teks palaukti spektaklio pabaigos, kad patyrinėtų spektaklio erdvę.

Spektaklis nominuotas Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui Geriausio metų spektaklio vaikams kategorijoje.

Lauros Vansevičienės nuotraukos

Trukmė – 40 min.
Premjera – 2020 m.

Bilieto reikia ir vaikui, ir suaugusiajam

Mažoji salė

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
LIŪTAS IR PAUKŠTIS
Spektaklis be teksto, visai šeimai

Režisierė Kata Csató

Dailininkė Julija Skuratova
Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė

Vaidina Indrė Endriukaitė / Natalija Parasochkina-Vikhtynskaja, Vigita Rudytė / Jolita Ross, Andrius Žiurauskas / Mindaugas Černiauskas

Šis spektaklis – tai subtili ir įkvepianti pasaka apie draugystę ir jos prasmę. Vieną dieną Liūtas savo rudenėjančiame sode randa sužeistą Paukštį. Šis Liūtas – skiriasi nuo kitų liūtų: jis labai jautrus ir rūpestingas, tad priima Paukštį gyventi į savo jaukius namus. Taip prasideda netikėta, bet tikra ir gili draugystė tarp dviejų labai skirtingų gyvūnų. Dienos bėga, ateina ir praeina Kalėdos, Paukštis pasveiksta ir nori iškeliauti, tad draugams neišvengiamai tenka išsiskirti… Tačiau tikra draugystė niekur nedingsta – šiltas jausmas visada keliauja kartu, o brangus draugas gyvena ypatingoje vietoje – širdyje. Iki tol, kol draugai vėl susitinka…

AUKSINIU SCENOS KRYŽIUMI už spektaklio vizualinį sprendimą geriausio objektų ir lėlių teatro spektaklio kategorijoje apdovanota dailininkė Julija Skuratova.

FORTŪNOS statulėle apdovanota spektaklio kūrybinė komanda.

Arvydo Gudo nuotraukos

Trukmė – 45 min.
Premjera – 2023 m. gruodžio 1 d.

Žmonėms nuo 3 metų

Didžioji salė

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
SESYTĖ ELENYTĖ IR JONIUKAS AVINIUKAS

Pjesės autorė Daiva Čepauskaitė  
Režisierė Milda Emilija Mičiulytė
Scenografas Artūras Šimonis
Kompozitorius Martynas Bialobžeskis
Videomenininkas Titas Jurjonas
Choreografė Aušra Krasauskaitė

Vaidina Dominyka Budinavičiūtė / Rūta Kumpikaitė, Arvydas Šaučiūnas / Augustas Gudelis, Vigita Rudytė / Laima Strazdauskienė, Mindaugas Černiauskas / Saulius Bagaliūnas, Audronė Grėbliauskienė / Jolita Ross

Magijos, šviesos ir muzikos kupina brolio ir sesers kelionė namo, kurioje meilė įveikia net piktosios Raganos pinkles.

Netekę šeimos ir namų, Elenytė ir Joniukas leidžiasi į ilgą kelionę, kurios metu juos švelniai globoja gerosios gamtos dvasios. Tačiau, kaip ir visose pasakose, jų laukia išmėginimų ir pavojų kupinas kelias. Ištroškęs Joniukas nepaklauso savo sesytės Elenytės perspėjimo, atsigeria iš Raganos užburtos balos ir pavirsta avinuku. Tai nesutrukdo jiems atrasti naujų namų mylinčio ir geraširdžio Karaliaus pilyje, kuris sutinka ir priima keliautojus it savo tikrus vaikus. Bet pavydi ir klastinga Ragana nuolatos kėsinasi į naujai atrastą laimę. Ar pavyks šiai šeimai nepasiduoti piktosios Raganos kerams, ar suras jie laimę ir ramybę?

Spektaklis įkvėptas stebuklinės pasakos, lietuvių liaudies dainų sąskambių, ženklų, simbolių ir užkoduotų prasmių, leisiančiu iš naujo pamatyti mūsų tautosakos grožį ir unikalumą.

Arvydo Gudo nuotraukos

Trukmė – 1 val.
Premjera – 2024 m. gegužės 4, 5 d.

Žmonėms nuo 6 metų

• Internetu >>> www.bilietai.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Didžioji salė

ALYTAUS MIESTO TEATRAS
Muzikinis spektaklis BALTARAGIO MALŪNAS

Režisierė Milda Emilija Mičiulytė

Kompozitorius Martynas Bialobžeskis
Scenografas, kostiumų dailininkas Artūras Šimonis
Režisierės asistentė Alma Purvinytė
Choreografas Marius Pinigis
Videoprojekcijos Titas Jurjonas
Šviesų dailininkai Natali Melnychuk, Vytautas Skruibys
Garso režisierius Justinas Raudonis
Direktorė Inesa Pilvelytė

Vaidina Vaidas Praspaliauskas, Lyja Maknavičiūtė, Povilas Adomaitis, Eglė Juškaitė, Jonas Gaižauskas, Andra Kavaliauskaitė, Erika Jasinskaitė-Salickienė, Ona Gudaitytė, Tomas Kunčinas, Tomas Pukys, Vincas Vaičiulis

Stebuklingi nutikimai, atgaivinti mitai, romantiška meilė ir nelabojo pinklės – tai klasikinė Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ istorija, pasmerkta neblėstančiam populiarumui. Lietuvių literatūros kūrinys, kuriame jungdamas romano formą ir turtingą tautosakos palikimą, rašytojas sukūrė tikrą lietuvišką epą, atgimsta Alytaus teatro scenoje muzikiniu formatu. Muzikinis spektaklis „Baltaragio malūnas“ – amžinoji kova tarp gėrio ir blogio, apie žmogaus ir velnio grumtynes dėl savo sielos ir laimingo gyvenimo, persipinanti su romantiška Girdvainio ir Jurgos meilės istorija. Antgamtiški reiškiniai, burtai, blogio jėgos nugali trapią žmogaus prigimtį.

Šiame spektaklyje, kaip ir tautosakoje, ypatingas dėmesys skiriamas velnio personažui, – regis, visas gyvenimas sukasi aplink jį. O ar kas nors pagalvojo, kodėl Pinčiukas taip elgiasi? Kokie jo elgesio motyvai? Pinčiuko personažas spektaklyje traktuojamas ne kaip priešiška ir destruktyvi jėga, ne kaip blogio įsikūnijimas, o kaip jaunas žmogus, kuris dėl savo kitoniškumo, vienišumo ar charakterio savybių yra nužmoginamas, demonizuojamas, patraukiamas į visuomenės paribį. Tai žmogaus drama, kova su nelabuoju, kuri pirmiausia simbolizuoja sizifišką kovą su likimu. Juk žmogaus gyvenimą dažnai valdo nepažįstamos, svetimos, net priešiškos jėgos, kurių įveikti mirtingieji negali. Visgi net ir pralaimėdami galime išsaugoti savo žmogiškąjį orumą ir išdidžiai pasitikti likimo siunčiamus išbandymus.

Arvydo Gudo nuotraukos

Trukmė – 2 val.
Premjera – 2024 m. kovo 25 d.

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Didžioji salė

Kauno šokio teatras AURA
AŠ MIEGOSIU PRIE SIENOS

Choreografas Ferenc Fehér

Asistentas ir repetitorius Robert Pryzbyl
Šviesų dailininkas Vilius Vilutis
Kostiumų dailininkė Kristina Čyžiūtė-Svirskienė
Muzika Ferenc Fehér
Teatro meno vadovė Birutė Letukaitė

Šokėjai Andres Ortiz, Dalila Tiraboschi, Ester Bega, Heung Won Lee, Julija Strupaitė, Marine Fernandez, Marianna Lo Coco, Nanaho Kugawa, Susanna Maggio, Victor Hugo Gil Méndez

Pasislėpę tarp tamsių gatvių ir mirgančių šviesų, miesto vampyrai gyvena tarp mūsų.
Tai yra paslaptinga, sugluminta, bet klastinga pasaulio dalis.
Šios nežemiškos, nematomos būtybės artėja prie mūsų tamsoje ieškodamos savo aukų.
Vampyrų bendruomenė labai įvairialypė. Visi turi savo ypatingus gebėjimus, gali meistriškai žaisti savo tapatybe. Tai gudrūs manipuliatoriai, kurie mėgsta įsiskverbti į aukų gyvenimus, nepaliekant jokių pėdsakų.
Kad išgyventume, ėdam vienas kitą. Groteskinės scenos reflektuoja tikruosius miesto vampyrų troškimus.

Kristinos Čyžiūtės Svirskienės nuotraukos

Trukmė – 45 min.
Premjera – 2024 m. vasario 7 d.

Bilietus į šį spektaklį galite įsigyti internetu >>> www.bilietai.lt <<<

Didžioji salė

KEISTUOLIŲ TEATRAS
TURKIO SPALVOS MONSTRAS pagal Carlo Gozzi pjesę

Režisierius Aidas Giniotis

Scenografė ir kostiumų dailininkė Ramunė Skrebūnaitė

Vaidina Matas Pranskevičius, Jurgis Marčėnas, Jovita Jankelaitytė / Justina Smieliauskaitė, Matas Pranskevičius, Dalius Skamarakas, Judita Urnikytė, Diana Kamarauskaitė, Vaidotas Žitkus, Jonas Šarkus, Lukas Auksoraitis, Danas Kamarauskas, Darius Auželis

Keistuolių teatre – tikrų tikriausiuose commedia dell’arte lietuviškuosiuose namuose – atgimsta dar viena genialiojo italų dramaturgo Carlo Gozzi pjesė, įtrauksianti į magijos, metaforų, simbolių, muzikos ir taiklios ironijos kupiną teatro šventę.

XVI amžiuje Italijoje užgimęs commedia dell’arte netruko apžavėti kone visą Europą, o jo įtaka nusidriekė šimtmečius į priekį. Neblėstančio populiarumo ir publikos prielankumo paslaptis slypėjo kaukėse – personažuose, kurių kiekvienas buvo lengvai atpažįstamas tiek mažiausiame kaimelyje, tiek prašmatniausiame didmiestyje. Vis tie patys personažai sukdavosi vis naujuose aistrų ir vietos aktualijų sūkuriuose, kurdami žiūrovus prikaustantį muzikos, šokio bei sąmojo derinį.

Įspūdingasis commedia dell’arte neaplenkė ir Lietuvos – tiesa, kelis šimtmečius pavėlavęs. Žanro meistras ir, nesumeluosime, Carlo Gozzi vietininkas lietuviškojoje žemėje – režisierius Aidas Giniotis – mūsų šalies žiūrovus supažindins jau su penktąja commedia dell’arte pjese!

C. Gozzi „Turkio spalvos monstras“ pagal geriausias žanro tradicijas – ryški, jausminga, magiška bei viltinga tragikomedija, nardinanti į meilės ir keršto, klastos ir stebuklų sūkurį, gyvybingai sukamą improvizuojančių aktorių. Mistiškame Nankino mieste besiskleidžianti istorija galėtų vykti kiekvienoje ir čia pat nė vienoje kitoje pasaulio vietoje; personažus ištinkantys įvykiai – universaliai atpažįstami ir gyvenimiški, o čia pat – tokie gaivališki ir magiški, kad nuobodulys žiūrovų salėje niekaip neatras vietos.

„Turkio spalvos monstras“ ir kaukėtieji jo personažai kviečia šiomis dienomis ypač svarbiam veiksmui – įžvelgti tai, kas slypi giliai viduje. Tai – alegorinė istorija apie autentiškumą bei savastį įkalinančias kasdienybės kaukes, kvietimas nepasiduoti fizinių kūnų ir blizgių viršelių apžavams, o verčiau išvysti tai, kas pamatoma užmerkus akis ir atvėrus širdį.

Lauros Vansevičienės nuotraukos

Trukmė – 3 val. (su pertrauka)
Premjera – 2024 m. gegužės 10 d.
N-14

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Didžioji salė

KEISTUOLIŲ TEATRAS
AŠ VEJUOS VASARĄ pagal Violetos Palčinskaitės pjesę

Pjesės autorė Violeta Palčinskaitė
Režisierius Gabrielius Zapalskis

Pjesės adaptacijos konsultantė Teklė Kavtaradzė
Scenografė ir kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė
Choreografė Judita Urnikytė
Vaizdo projekcijų autorius Aleksandras Zapalskis
Režisieriaus asistentas Matas Pranskevičius
Šviesų dailininkas Darius Malinauskas
Garso režisierius Laimis Ižganaitis
Balsas Dalius Skamarakas

Vaidina Justina Smieliauskaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Judita Urnikytė, Birutė Belada Tauterytė, Aleksandras Kleinas, Tomas Šečkus, Danas Kamarauskas, Ignas Antanas Giniotis, Domas Urbonavičius, Elina Kuprijaškinaitė, Diana Kamarauskaitė, Eimantas Seselskis, Ieva Stundžytė, Karolina Kildaitė, Gabrielė Baubaitė

Aš esu tai, ką turėdamas, gali galvoti, kad neturi; neturėdamas – manyti, jog įsigijai. Esu nenuperkamas, neparduodamas ir neskolinamas. Galiu būti didelis ir mažas. Galiu būti tikras ir netikras. Tačiau – kas ieško, tas visada mane suranda.

„Aš vejuos vasarą“ – pjesė, suvaidinta daugybėje teatrų Lietuvoje ir už jos ribų, pamėgta vaikų ir suaugusių. Magiška istorija, kuri šiandien naujai atgyja Keistuolių teatre.

Lauros Vansevičienės nuotraukos

Trukmė – 1 val. 40 min. (su petrauka)
Premjera – 2024 m. rugsėjo 28 d.

Žmonėms nuo 6 metų

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Didžioji salė

VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS
Filmas. Dokumentinė esė EIMUNTAS NEKROŠIUS. PRADŽIA

Režisierius Audronis Liuga

Montuotojas Kostas Radlinskas
Kompozitorius Arturas Bumšteinas

Jaunimo teatras tapo pirmaisiais režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kūrybiniais namais. Čia 1977-aisiais jis debiutavo spektakliu „Medaus skonis“. Vėliau sukūrė spektaklius „Katė už durų“, „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani…“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“, „Nosis“. Jie įtvirtino „Eimunto Nekrošiaus teatro“ fenomeną ir pakeitė teatro pasaulį.

Eimunto Nekrošiaus teatrui gimti padėjo jo pirmoji mokytoja ir Jaunimo teatro vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė, dramaturgas Saulius Šaltenis, dailininkai Adomas Jacovskis, Nadežda Gultiajeva, kompozitoriai Faustas Latėnas, Kęstutis Antanėlis ir režisieriaus bendraamžių aktorių dešimtukas. Taip pat žiūrovai, laukdavę ilgas valandas, o kartais naktis, prie bilietų kasų, ir lankydavę spektaklius po daugelį kartų. Jie ėjo į jaunimkę, kaip į bažnyčią…  

Dokumentinė esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“ – tai ano teatro refleksija, pasitelkus spektaklių nuotraukas ir filmuotą medžiagą. Įsižiūrėjus į fotografų Stanislovo Kairio, Audriaus Zavadskio ir operatorius Donato Buklio užfiksuotus vaizdus galima juose atrasti Nekrošiaus spektaklių „prarasto laiko“ akimirksnius. Anas, jaunystės laiko, teatras atrodė tikresnis už supančią tikrovę. Utopiška pastanga – atgaivinti tuos akimirksnius…

Dokumentinę esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“ režisavo teatrologas, Jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga. Projekto kūrybiniai bendradarbiai – montuotojas Kostas Radlinskas ir kompozitorius Arturas Bumšteinas.

Trukmė – 1 val. 10 min.

NEMOKAMAS registracija internetu >>> www.bilietai.lt <<<

Didžioji salė

VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS
PRANAŠYSTĖ pagal Peter Handke pjesę

Režisierius Justinas Vinciūnas

Kompozitorius Andrius Kairys
Scenografė ir kostiumų dailininkė Paulina Turauskaitė
Režisieriaus asistentas Lukas Petrauskas
Pjesę iš vokiečių kalbos vertė Darius Pocevičius
Atlikimo teisės Suhrkamp Verlag AG Berlin

Vaidina Algirdas Latėnas, Vidas Petkevičius, Saulius Sipaitis, Gediminas Storpirštis

Peteris Handke’ė – austrų rašytojas, 2019 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už „paveikų darbą, su lingvistiniu išradingumu tiriančiu periferiją ir žmogaus patirties išskirtinumą“. Pagrindinės autoriaus kūrybos temos – žmogų supanti realybė, kalbos ribų ir subjektyvios tiesos paieškos. „Pranašystė“ sukurta ankstyvuoju rašytojo kūrybos laikotarpiu, kai autoriui tebuvo dvidešimt dveji. Šį kūrinį, kaip ir kitas 1964–1966 m. parašytas pjeses, autorius priskyrė vadinamosioms kalbinėms pjesėms. Pjesėje nėra veiksmo, siužeto linijų, scenografijos: visas dėmesys sutelkiamas į žodį.

Pradžioje buvo žodis – fonetika ir ritmas buvo pirmieji elementai, patraukę jauniausios kartos režisieriaus Justino Vinciūno dėmesį. Jis ieškojo būdų perteikti šį tekstą kaip muziką, sudėlioti jo ritminę partitūrą. Galiausiai kilo klausimas: o kur yra žmogus?

Atsakymo į šį klausimą kartu su režisieriumi scenoje ieško vyriausios kartos teatro aktoriai: Algirdas Latėnas, Vidas Petkevičius, Saulius Sipaitis, Gediminas Storpirštis – tikrieji teatro scenos grandai, iš aktyvaus gyvenimo jau tarytum pasitraukianti karta. Pasak režisieriaus, šių aktorių patirtis ir tampa kontrapunktu formalistiniam pjesės stiliui. Jų lūpose pranašystė suskamba ir it Biblinė metafora, ir kaip absurdiška, autoironiška odė kasdienybei. Pjesėje paminėti keturi skaitovai A, B, C ir D spektaklyje įgyja benamių pavidalą. Visi jie atsisakę apčiuopiamų nuosavybės formų – stebėtojai, pakilę virš kasdieniško gyvenimo.

Spektaklyje Handke’ės tekstas persipina su autentiškais aktorių pastebėjimais, gyvenimiškomis situacijomis, ir tai byloja apie žmogaus vietos, identiteto paiešką absurdiškos tikrovės akivaizdoje. Handke’ės kūrinys pasiūlo realybės anapus žodžių galimybę. Nuo žaidimo formomis išgelbėja ir pats skaitymo aktas: skaitantysis susiduria su paslaptinga forma, kurios reikšmė nepažini, tačiau tik ją artikuliuodamas jis gali pamėginti atrasti turinį. Šitaip, atsispiriant nuo vidinio žinojimo ar jo įspūdžio, braunamasi į mums nematomą teksto realybę. Tai realybė, iškilusi prieš atsirandant sąvokoms. Todėl „Pranašystė“ gali suskambėti tiems, kuriuos lydi realybės netikrumo jausmas. Ši pjesė yra, kad ir nedidelė, bet visgi paguoda, bylojanti apie kažkur anapus besislepiančią tiesą, – sako režisierius Justinas Vinciūnas.

Lauros Vansevičienės nuotraukos

Trukmė – 1 val.
Premjera – 2024 m. spalio 29 d.
N-16

Bilietus į šį spektaklį galite įsigyti internetu:

• į 17 val. spektaklį >>> www.bilietai.lt <<<
  
• į 19 val. spektaklį >>> www.bilietai.lt <<<

Didžioji salė

Panevėžio teatras MENAS
Muzikinis spektaklis VĖJO KOTLETUKAS

Pjesės autorius Dainius Gintalas
Režisierius Albertas Vidžiūnas

Dailininkas Artūras Šimonis
Kompozitorius Titas Petrikis

Dainų autoriai ir atlikėjai Kotryna Chruškova, Martynas Klementjevas, Radvilė Bronušaitė, Aliona Kuriakina, Samuelis Sauchatas, Irmantas Pilis

„Vėjo Kotletukas“ – tai Alberto Vidžiūno režisuotas muzikinis spektaklis visai šeimai, pasakojantis apie draugystę, pasiaukojimą, naujų namų, „kažko daugiau“ paieškas. Pasaulis, kuriame gyvena pagrindiniai personažai – Vėjo Kotletukas, Agurkėlis, Bulvytė Fri, yra bauginantis, virtęs dykyne, šiukšlių pilna planeta. Galbūt taip nutiko dėl to, kad vaikai nustojo svajoti? Vėjo Kotletukui pasiduoti nykuliui neleidžia sapnas, tad jis leidžiasi į kelionę surasti išganingąją lėkštutę.

Spektaklyje kalbama apie savasties ir bendrystės su bendraamžiais paieškas, svajonių ir veržimosi į naujas erdves svarbą sustabarėjusiame, vienatvės persmelktame pasaulyje. Lėkštutė, jos vaizdinys, personažams veriasi kaip vidinis siekis, pilnatvė, kurios visi taip ilgisi.

Spektaklyje prasmingai žaidžiama absurdo elementais, jame apstu keistų, nuotaikingų situacijų, o gyvai atliekama muzika suteikia nežemiško polėkio ir šviesios energijos.

P. Židonio nuotraukos

Trukmė – 1 val.
Premjera – 2024 m. lapkričio 10 d.

Žmonėms nuo 6 metų

Bilietus į šį spektaklį galite įsigyti: 

• Internetu >>> www.bilietai.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Mažoji salė

ŠEIKO ŠOKIO TEATRAS
BALTOJI LOPŠINĖ

Choreografė Agnija Šeiko

Kostiumų ir šviesų dailininkas Artūras Šimonis
Kompozitorius Kristijonas Lučinskas

Šokėjai Inga Kuznecova, Darius Berulis, Jonė Šantaraitė, Gintarė Marija Usė
Prodiuserė Judita Strumilaitė

Kaip paaiškinti vaikui, kad nepaisant to, jog tėveliai dėl svarbių priežasčių priversti ilgas valandas leisti darbe, jie visada šalia savo mintimis ir jausmais, mylintys ir besirūpinantys..?

Atsakymą magiškame pasakų pasaulyje drauge surasti kviečia 3–10 m. vaikams skirtas šokio spektaklis „Baltoji lopšinė“, apie ilgesį, meilę, svajones ir tvirtą šeimos ryšį.

Estetiškas ir subtilus choreografės Agnijos Šeiko šokio spektaklis, apgaubia žiūrovus lietuviškos pasakos mitologija. Tačiau, kitaip nei įprasta, čia sekama pasaka ne apie praeitį, o atvirkščiai – apie dabartį. Spektaklyje per pasakų veikėjus kalbama apie šiuolaikinio vaiko situaciją, kai mama toli ir dažniau ją pamatyti gali svajose ar sapnuose, nei apkabinti.

Spektaklis rodytas festivaliuose Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Kinijoje ir Vokietijoje. 

D. Matvejevo nuotraukos

Trukmė – 40 min.
Premjera – 2012 m.

Vaikams nuo 3 metų

• Internetu į 11 val. spektaklį >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Internetu į 13 val. spektaklį >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Didžioji salė

VALSTYBINIS VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS
KATĖ ANT ĮKAITUSIO SKARDINIO STOGO pagal T. Williams pjesę

Režisierius Christian Weise

Pjesės autorius Tennessee Williams
Pjesę į lietuvių kalbą išvertė Lilija Vanagienė
Pjesės vertimą peržiūrėjo ir atnaujino Andrius Merkevičius
Dramaturgė Beate Seidel
Scenografė Julia Oschatz
Kostiumų dailininkas Josa Marx
Kompozitorius Jens Dohle
Garso režisierius Vilius Narvilas
Šviesų dailininkas Audrius Jankauskas
Specialieji mechaniniai efektai Aistis Kavaliauskas
Kostiumų dailininko asistentas Sidas Martinavičius
Režisieriaus padėjėjas Andrius Merkevičius
Vertėja repeticijų metu Jūratė Sviackevičienė

Vaidina Teklė Baroti, Šarūnas Januškevičius, Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva, Ilona Kvietkutė, Tomas Rinkūnas, Balys Latėnas, Tomas Kliukas, Tomas Stirna, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Mindaugas Capas, Ignas Kasikauskas, Žygimantas Juozas Bačkus

Kūrinys nukelia į konservatyvią JAV pietinių valstijų aplinką ir sukoncentruoja dėmesį į uždarą erdvę – medvilnės plantaciją, kur jos savininko Tėtušio (viljamsiško Big Daddy lietuviškas vertimas) namuose švenčiamas jo gimtadienis. Tėtušis mirtinai serga, tik to dar nežino. Tarp jo palikuonių jau prasideda kova dėl palikimo. Sūnus Guperis su žmona Mėje ir išlepintais vaikais vaidina laimingą šeimą, „visuomenės ląstelę“, kuri neva teiktų pasitenkinimą tradicinės visuomenės akiai ir vien dėl to yra verti palikimo. Tuo tarpu kitas sūnus Brikas iš varžybų dėl Tėtušio aukso puodų jau pasitraukė. Jį bando perkalbėti žmona Megė, tačiau alkoholizmas ir slepiama meilė buvusiam komandos draugui Kapitonui, verčia Briką pasiduoti, teisinti savo vyrišką impotenciją. Tačiau Megė – atkaklioji „katė ant įkaitusio skardinio stogo“, o čia dar prisideda ir paties Tėtušio prielankumas puolusiam sūnui.

1955 m. pasirodžiusi pjesės versija apdovanota prestižine Pulitzerio premija, kuria autorius buvo įvertintas jau antrą kartą. Vakarų teatro istorijoje T. Williamsas iškyla kaip talentingas žmogiškosios psichologijos meistras, subtilus šeimyninių santykių gvildentojas. Režisierius Ch. Weise pasirinko antrąja šios pjesės versiją, paties autoriaus sukurtą kiek vėliau – 1974 m. Kūrinį Ch. Weise stato kaip šiurpią istoriją, jos vystymui pasitelkdamas savitą režisūrinį braižą. Autentišką kūrinio aplinką padeda sukurti ir rankomis nutapyta Julios Oschatz scenografija, maišanti dvimatę ir trimatę perspektyvas ir savo kūriniu sukurdama vientisą, iš įprastos realybės formų ištrūkstantį pasaulį, kuris dar labiau išryškina dramatišką Williamso herojų padėtį dvasinio ir fizinio išgverimo akivaizdoje. Tą ryžtingai pabrėžia ir Josos Marxo apmąstyti kostiumai bei grimas. Fantasmagoriškumas sustiprinamas kompozitoriaus Jenso Dohles garso takeliu, konkrečiais veikėjų veiksmus iliustruojančiais garsais bei dalinai gyva muzika spektaklio metu. Ch. Weises kūryba būtų neįsivaizduojama ir be taiklaus humoro net ir tamsiausiais draminiais momentais.Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos žiūrovams pateikiamas atnaujintas sovietmečiu leisto teksto vertimas, kuris ne tik priartina veikėjų kalbą prie autentiškos T. Williamso herojų kalbėsenos, bet ir jame nuskamba nauji sakiniai, mat naudojama vėlesnė pjesės versija, kuri Lietuvos teatro scenoje statoma pirmąjį kartą.

Gretos Skaraitienės nuotraukos

Trukmė – 1 val. 50 min.
Premjera – 2024 m. spalio 3 d.
N-16

Dėmesio! Spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, naudojami dūmai

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Internetu >>> www.bilietai.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Didžioji salė

ŠEIKO ŠOKIO TEATRAS
BOLERO – EXTENDED

Choreografas Palle Granhøj

Šokėjai Gintarė Ščavinskaitė Ūsė, Aušra Krasauskaitė Berulė, Evelina Kholod, Darius Berulis, Inga Kuznecova, Mantas Ūsas, Marius Pinigis, Oksana Griaznova, Povilas Jurgaitis
Muzikantai Gleb Pyšniak, Marius Sakavičius, Povilas Jacunskas, Arnas Kmieliauskas
Muzika pagal Maurice Ravel „Boléro”
Aranžuotė James Barralet
Teatro meno vadovė Agnija Šeiko
Prodiuserė Judita Strumilaitė
Ko-prodiuseriai Granhøj Dans, Šeiko šokio teatras, Klaipėdos koncertų salė

Šokio spektaklis „Boléro-Extended“ – tai neįprasta ir originali vieno garsiausių prancūzų kompozitoriaus Maurice’o Ravel’o kūrinių „Boléro“ interpretacija. Lengvai atpažįstama melodija ir jos parafrazės scenoje vizualizuojamos Šeiko šokio teatro šokėjų ir Klaipėdos violončelių okteto atlikėjų. Originaliai dekonstruojama M. Ravel’o muzika, scenoje atliekama vienos, kelių ar iš karto aštuonių violončelių, suskamba netikėtai ir šiuolaikiškai.

Danų choreografas Palle Granhøjus drauge su šokėjais kuria varžančiose aplinkybėse atsidūrusių asmenybių portretų galeriją, atskleisdamas unikalias kiekvieno trupės šokėjo savybes ir jomis papildydamas muzikinį spektaklio audinį bei interpretaciją. Choreografas scenoje siekia išryškinti žmogiškąją būtį, užuot eksponavęs šokėjų plastiką ir choreografijos ypatybes, P. Granhøjus scenoje siekia atskleisti vyrus ir moteris, tokius, kokie jie yra: tikrus, gyvus ir sudėtingus.

Idėja vieną M. Ravel’o orkestrui skirtą „Boléro“ atlikti gyvai tik violončelėmis gimė Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio ir konkurso iniciatoriui Mindaugui Bačkui, o ilgamečio bendradarbiavimo su Šeiko šokio teatru dėka ši mintis peraugo į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį.

Tarptautiniu mastu pripažintas danų choreografas Palle Granhøjus garsėja autorine obstrukcijos technika. Ji leidžia choreografui transformuoti šokėjų judesius, ribojant jų veiksmus, ir taip atskleisti vidinius jų asmenybės sluoksnius. Per pastaruosius 30 m. glaudžiai bendradarbiaudamas su šokėjais jis yra sukūręs apie keturias dešimtis šokio spektaklių. P. Granhøjus, savo kūryboje dažnai derina šiuolaikinio šokio kalbą su klasikine muzika, yra sukūręs spektaklių pagal Igorio Stravinskio („Šventasis pavasaris“) ir Gustavo Mahlerio („2men2mahler“ ir „Men & Mahler) kūrinius. P. Granhøj nuolat kuria Orhuse įsikūrusiai savo trupei „Granhøj Dans“, o jo darbai jau pristatyti 49 pasaulio šalyse.

Klaipėdos violončelių oktetas – tai 2017 m. Klaipėdos violončelės festivalyje debiutavusio Klaipėdos violončelių kvarteto pagrindu susibūręs ansamblis. Abiejų violončelininkų ansamblių susikūrimą inicijavo vienas intensyviausiai koncertuojančių violončelininkų ir Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas M. Bačkus, kurio muzikiniai interesai itin platūs: nuo baroko iki šiuolaikinių opusų, nuo tradicinio iki eksperimentinio violončelės skambesio. Klaipėdos violončelių kvartetas nuolat bendradarbiauja su Šeiko šokio teatru ir jau yra pristatę keletą drauge sukurtų šokio spektaklių.

Trukmė – 1 val.
Premjera – 2019 m.

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Didžioji salė

VILNIAUS SENASIS TEATRAS
REFORMA

Režisierius ir scenografas Agnius Jankevičius

Videomenininkas Arvydas Gudas
Šviesų dailininkas Deividas Janavicus
Muziką parinko Agnius Jankevičius
Režisieriaus padėjėja Eglė Kuzienė

Vaidina Edita Gončarova, Jelena Ragimova, Gabrielė Baubaitė

Agniaus Jankevičiaus juodosios satyros muzikinio spektaklio „Reforma“ pagal režisieriaus to paties pavadinimo pjesę fokuse – Europoje, kurios neatsiejama dalis yra ir Lietuva, vykstantys procesai. Migracija kaip reiškinys yra problema, bet dar aktualesnė ir vis stiprėsianti problema – įsigalintis globalus nereikalingumo sindromas. Nereikalingumas tiek visuomenine, tiek egzistencine prasme yra destruktyvus ir negali pasiūlyti sprendimų padėčiai pakeisti. Nereikalingumas gimdo dar didesnę destrukciją, absurdą ar net smurtą.

Į Lietuvos provinciją ateina sodybų tuštėjimo metas, ir tai – jokia metafora. Tai neaplenkė ir Skakiškio miestelio. Kadaise garsėjęs šviesiais savo vidurinės mokyklos absolventais, sūrių ir sviesto gamykla, dabar miestelis vegetuoja, bet skakiškiečiai nepraranda vilties. Jų gretose dar liko kūrybingų, inovatyvių, vizionieriškų žmonių, kurie miesteliui neleis tapti vaiduokliu. Kas tie žmonės? Tai trys Skakiškio mokyklos pedagogės, kurios sukurpia planą, kaip miestelį paversti nauja Pažadėtąja žeme.

Spektaklis „Reforma“ aštriai, satyrine forma ir kalba apie nevienareikšmišką pabėgėlių problemą, nereikalingus žmones, kurie yra tarp mūsų. Iš esmės nurašyti yra visi pagrindiniai veikėjai. Tiek pabėgėliai, tiek Oranje miestelio gyventojai, tiek Skakiškio pedagogės. Blogi veiksmai gimdo blogus veiksmus. Neadekvatūs poelgiai – neadekvačius poelgius, o paradoksaliausia tai, kad viskas daroma norint išlikti.

Problematika liečia tiek Europoje vykstančius globalius pokyčius, tiek žmogaus vertės, orumo, altruizmo ir pragmatizmo aspektus. Beje, spektaklio kūrėjams artima animacinio filmo „Pietų parkas“ bei Royʼaus Anderssono filmų „Gyvenimo trilogija“ estetika.

Arvydo Gudo nuotraukos

Trukmė – 2 val.
Premjera – 2024 m. rugsėjo 6 d.
N-16

Dėmesio! Spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, naudojami dūmai ir ryškūs šviesų blyksniai

Bilietus į šį spektaklį galite įsigyti internetu >>> www.kakava.lt <<<

Didžioji salė

OKT / VILNIAUS MIESTO TEATRAS
ŠVENTOJI

Režisūra, choreografija, scenografija ir kostiumai Eglė Jackaitė, Oskaras Koršunovas

Šviesos Vilius Vilutis
Muzika Gintaras Sodeika

Vaidina Eglė Jackaitė

Gandais ir mistika apipinta Marijos Egiptietės istorija – tai taškas, nuo kurio atsispiria spektaklio kūrėjai. Ši savo kūną priversta pardavinėti moteris, gyvenusi IV a. Aleksandrijoje, kartu su piligrimais keliavo į Jeruzalę. Visgi, vartai prie Šventojo kapo jai buvo užverti. Po to ji ilgus metus klajojo dykumoje, ieškodama atgailos ir ramybės.

Kaip galėtų atrodyti XXI amžiaus Marijos Egiptietės, klaidžiojančios po urbanizuotą „dykumą“ ir ieškančios išsilaisvinimo, istorija? Ar tapus labiau civilizuotai mūsų visuomenėje liko mažiau prievartos? Ar ji tapo labiau empatiška? Atlaidesnė? Tolerantiškesnė? Galiausiai, mažiau patriarchalinė?

Šiandien Marija Egiptietė gali būti kiekviena moteris – mama, dukra, sesuo, žmona, kasdien laviruojanti ta aštria riba tarp šventosios ir nuodėmingosios.

„Šventoji“ – tai prievartos teritorija, kurioje moteris, visą gyvenimą kentusi prievartą ir priklausomybę, atranda jėgų išeiti iš savo krizės ir pasirinkti kardinaliai kitokią gyvenimo kryptį. Tai spektaklis apie moters išgyvenimą radikalioje patriarchalinėje visuomenėje, kupinoje prievartos moteriai.

D. Matvejevo nuotraukos

Trukmė – 1 val.
Premjera – 2024 m. lapkričio 24 d.
N-16

Bilietus į šį spektaklį galite įsigyti internetu >>> www.bilietai.lt <<<

Didžioji salė

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS
TAS KEISTAS NUTIKIMAS ŠUNIUI NAKTĮ
Simono Stephenso adaptacija pagal Marko Haddono romaną

Režisierius Agnius Jankevičius

Scenografijos ir kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė
Šviesų dailininkas Paulius Jakubėnas
Videomeninikas Arvydas Gudas
Režisieriaus asistentė Sandra Juzėnienė

Vaidina Giedrius Arlauskas, Kamilė Galkutė, Dainius Jankauskas, Ligita Kondrotaitė, Ieva Labanauskaitė, Emilis Pavilionis, Toma Razmislavičiūtė, Laimutis Sėdžius, Jolita Skukauskaitė, Saulius Čiučelis, Gabrielė Baubaitė

Penkiolikmetis Kristoferis Bunas, turintis autizmo spektro sutrikimą, pasižymi išskirtiniu protu – jis be galo atidus detalėms, puikiai išmano matematiką, domisi kosmosu, tačiau sunkiai sugyvena su savo kasdiene aplinka, nemėgsta būti liečiamas, nepasitiki žmonėmis.

Vieną naktį, septynios minutės po vidurnakčio, berniukas randa mįslingomis aplinkybėmis užmuštą kaimynės ponios Širs šunį Velingtoną. Pasijutęs kaltinamu dėl šuns žūties, Kristoferis nusprendžia surasti tikrąjį nusikaltėlį, tačiau nė nenutuokia, kur jį nuves šis keistas įvykis.

Anglų rašytojas Markas Haddonas (g. 1962 m.) geriausiai žinomas dėl savo romano „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“, išleisto 2003 m. ir netrukus tapusio tarptautiniu bestseleriu (Lietuvoje 2004 m. romaną išleido „Tyto alba“, 2020 m. perleido „Sofoklis“; vertėja Birutė Bersėnienė). Romanas apdovanotas daugiau nei 17 literatūros prizų, tarp kurių – prestižinis Whitbread „Metų knygos“ apdovanojimas bei Commonwealth rašytojų prizas už geriausią pirmają knygą. 2019 m. „The Guardian“ sudarytame 100 geriausių XXI a. knygų sąraše „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ buvo įvertintas 19 vieta. Markas Haddonas taip pat rašo pjeses, vaikiškas knygas, poeziją, scenarijus televizijai ir radijo spektakliams.

Anglų dramaturgas Simonas Stephensas (g. 1971 m.) nuo savo karjeros pradžios 1998 m. yra parašęs beveik trisdešimt pjesių bei romanų adaptacijų scenai. Šio dramaturgo pjesės varijuoja nuo realizmo iki poetinio fragmentavimo, nuo storytelling’o iki naujojo noir stiliaus. Labiausiai kritikų įvertinta yra Marko Haddono romano „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ adaptacija, kuri 2015 m. laimėjo „Tony“ apdovanojimą „Geriausios pjesės“ nominacijoje. Simono Stephenso darbai laikomi vienu svarbiausių šiuolaikinio britų teatro ramsčių.

Arvydo Gudo nuotraukos

Trukmė – 3 val. (su pertrauka)
Premjera – 2023 m. rugsėjo 2 d.

Šios pjesės pastatymui yra suteiktas „Warner Bros. Entertainment“ leidimas

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Didžioji salė

VALSTYBINIS ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS
PATINA pagal Virginijos Rimkaitės pjesę

Dramaturgė Virginija Rimkaitė
Režisierė Eglė Švedkauskaitė

Kompozitorius Vytautas Leistrumas
Scenografė Ona Juciūtė
Vaizdo menininkė Aneta Bublytė
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė

Vaidina Nomeda Bėčiūtė / Monika Šaltytė, Tautvydas Galkauskas,  Josif Baliukevič, Aistė Šeštokaitė / Monika Geštautaitė, Inga Jarkova-Bučienė, Lina Bocytė

* Patina – plona žalia, ruda arba mėlyna plėvelė ant varinių, žalvarinių, bronzinių dirbinių paviršiaus, atsirandanti nuo drėgmės arba specialaus apdorojimo oksidatoriais.

Ankstyvas pavasario rytas. Niaukiasi. Šeima ruošiasi sėsti prie pusryčių stalo, tačiau vienas sūnus vėluoja. Kaip jis gali sau tai leisti? Juk namuose privaloma laikytis tam tikrų taisyklių. Nevėluoti, nieko neslėpti, laiku kalbėti ir laiku nutilti. Šioms taisyklėms paklūsta šeima ir turi paklusti visi, įžengiantys pro namų duris.

Virginijos Rimkaitės pjesėje „Patina“ veikia artimiausi žmonės, tačiau oficialus ir šaltas jų bendravimas išduoda, jog dramaturgė mums pasakoja apie krizėje atsidūrusius šeimos santykius. Pjesės centre Motina, kurianti atšiauraus pasaulio už namų sienų mitą ir tam priešingą saugių namų iliuziją. Tačiau saugumas čia lygus neribotai šeimos narių kontrolei. Vyresnysis sūnus Henrikas, turintis įgimtą širdies ydą, negali pasigirti puikiais socialiniais įgūdžiais, todėl stebime absurdiškai komiškas jo pastangas megzti santykius su moterimis, kurias Motina parenka kaip tinkamas tapti jo žmonomis ir slaugytojomis. Šalia lyg nepastebimai veikia jaunesnysis sūnus Albertas, kurio tyla neabejotinai kažką slepia. Vienos dienos įvykiai pjesėje veda link dramatiškų maišto prieš Motinos sistemą pasekmių.

Spektaklio režisierė Eglė Švedkauskaitė sako, jog ją intriguoja Motinos kuriamas pasaulis, kuriame kiti personažai palengva tampa įkaitais: „būdama negailestinga sau tiek pat, kiek ir kitiems, Motina saugo pačios sukurtą mitą apie šeimos gerovę ir vertybes. Visuomenei šeimos santykiai visuomet buvo aktuali tema – šeima kinta su kintančiu laikmečiu ir tai sukelia lūžius bei konfliktus tarp skirtingus įsitikinimus turinčių žmonių, tarp skirtingų kartų. Šiame spektaklyje kalbėsime apie išsikreipiančią realybę, kai šeimos vertybės virsta žiaurumo pateisinimu“.

Trukmė – 1 val. 35 min.
Premjera – 2023 m. spalio 6, 7 d.

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Internetu >>> www.bilietai.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

FESTIVALIO UŽDARYMAS