Spektaklių anonsai

XXXIII PROFESIONALIŲ TEATRŲ FESTIVALIO

VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS-2017

 

SPEKTAKLIŲ APRAŠYMAI

 

 

Vasario 24 d. Kauno šokio teatras „Aura“ –

„Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“

Choreografija: Birutė Letukaitė

Gyvai atliekama muzika: Antanas Jasenka

Apšvietimas: Vladimiras Šerstabojevas. 

Šokėjai: Abel Hernandez Gonzalez (Ispanija), Aime Sanchez (Meksika), Antonia Koluiartseva (Rusija), Evgeniy Kalachov (Rusija), Gintarė Marija Ščavinskaitė (Lietuva), Julija Mintautė (Lietuva), Juan Madero (Meksika), Mei Chen (Kinija), Marine Fernandez (Prancūzija), Niels Claes (Belgija), Oksana Griaznova (Lietuva), Julia Gómez Avilés (Ispanija), Alexandre May (Prancūzija), „Auros” šokio studijos vaikai.

Kostiumai: Birutė Letukaitė, Kauno kolegijos įvaizdžio dizaino programos studentės.

Trukmė – 50 min.

 

Spektaklyje „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“ – per šokį iškalbėti visuomenės skauduliai. Šeima, kuri suvokiama kaip saugiausia erdvė, priebėga nuo pasaulio negandų, deja, vis dažniau tampa didžiausių sužeidimų vieta. Sudaužytos moterų viltys, meilės ir saugumo alkani vaikai, brutaliai ieškoję laimės ir jos nesuradę vyrai. Nesusikalbėjimo uždusinti, smurto sulaužyti gyvenimai, kuriuose laimėtojų ir laimingųjų nėra. Tačiau su plakančia širdimi, iš kartos į kartą keliauja Viltis...

Spektaklį „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“ remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Bilieto kaina: 10 ir 7 Eur (studentams, moksleiviams, pensininkams, neįgaliesiems)

 

 

Vasario 25 d. Vilniaus kamerinis teatras „Karalius nuogas“

Pagal Jevgenijaus Švarco pjesę „Karalius nuogas“

Režisierius - Evaldas Jaras

Scenografija - Arvydas Norvaišas

Kompozitorius - Tomas Stirna

Kostiumų dailininkė - Indrė Budreckytė

Garso režisierė - Deimantė Ponelytė

Šviesų operatorius - Maksimas Semionovas

Vaidina: Ramūnas Cicėnas, Indrė Patkauskaitė/Renata Bartkienė, Paulius Valaskevičius, Šarūnas Puidokas, Zigmantas V. Baranauskas, Mindaugas Capas/Evaldas Jaras/Ramutis Rimeikis, Tadas Gudaitis, Marta Lipčienė, Žaneta Jablonskytė.

Trukmė – 90 min.

 

Vilniaus kamerinis teatras pristato Evaldo Jaro lyrinį farsą „Karalius nuogas“ pagal Jevgenijaus Švarco pjesę.

Meilė, valdžia, įtaka, veidmainystė ir dvigubi standartai.

Bijodami prarasti darbo vietą, teigiamą įvaizdį ar aukštą padėtį visuomenėje, dažnai išsižadame savo nuomonės, neigiame akivaizdžią tiesą. Taip kasdienėje aplinkoje plinta dvigubi standartai, o paprasčiausias etiketas ir mandagumas perauga į masinę veidmainystę.

Spektaklio metu žiūrovas panirs į intrigų pilną valdovo rūmų atmosferą. Čia kiekvienas rūpinasi tik asmenine gerove ir deda visas pastangas, kad išlaikytų šiltą ir patogią vietą, o tai reikalauja nemenkų aukų.

Spektaklio kūrėjai siūlo šiek tiek ironijos, filosofinio humoro, tapti liudininkais įvykio, kai pasaka nusimeta savo įprastą rūbą ir apsinuogina iki lyrinio farso.​ E. Jaras savaip interpretuoja komiškai ironišką ir filosofinę J. Švarco kalbą, vietomis nuklysta ir nuo H. K. Anderseno pasakos siužeto, ir nuo J. Švarco pjesės, bet pateikia savo pasakojimo versiją.

„Keistą apibūdinimą kaip „lyrinis farsas” pasirinkau norėdamas žiūrovus įspėti, kad tai – ne tokia komedija, prie kokių esame įpratę. Farse karaliauja mintis, o dėl tos minties ir personažų poelgiai ne visada adekvatūs, dažnai jie smarkiai prasilenkia su įprastais – „kaip gyvenime”. O žodis „lyrinis” nurodo, kad galvomis nevaikščiosime, nesikeiksime, visus keistus poelgius stengsimės žmogiškai pateisinti”, -  spektaklį pristato režisierius E. Jaras.

Bilieto kaina: 8,-10,-12,- Eur

 

 

Vasario 26 d. Idioteatras „Meilės laiškai“

Albert Ramsdell Gurney - „MEILĖS LAIŠKAI

Režisierius – Dainius Kazlauskas

Vaidina: Ilona Balsytė ir Kostas Smoriginas

Trukmė – 1 val. 30 min.

 

Mes pernelyg dažnai ir atsainiai sakome, kad pirmoji meilė kaip seilė – eis ir praeis. Tačiau juk būna taip, kad ji lieka visam gyvenimui – nepraeidama, nerūdydama. Lieka prisiminimais, svajonėmis ir viltimis, o kartais – neblėstančių simpatijų ir joms suokalbiškai slapčiomis rašomų švelnių bei aistringų laiškų pavidalais. Ar esate bent vieną tokį laišką gavę arba parašę? Galbūt esate išgyvenę patį tikriausią, nuo begalinės aistros iki begalinės nevilties, ties pavojingomis bedugnėmis balansuojantį meilės (laiškų) romaną? Gal net tokį, kuris buvo, yra ir bus, iki pat paskutinio atodūsio, kurio akivaizdoje Jūs, visai kaip spektaklio „Meilės laiškai“ Tomas, melancholiškai ištartumėte: „Tik dabar galų gale aš supratau, kad tai buvo meilė“?

Naujausiame Dainiaus Kazlausko spektaklyje – intymi, pusę amžiaus trukusi Aleksandros (Ilona Balsytė) ir Tomo (Kostas Smoriginas) laiškų, taigi ir jų gyvenimų, meilės ir visų patirčių, istorija. Pagal garsią amerikiečių dramaturgo Albert Ramsdell Gurney pjesę „Meilės laiškai“ pastatytas duetinis spektaklis klausia, ką reiškia rašyti laiškus, kodėl įsimylima laiškais ir ar juose galima susikurti realybėje neįmanomą santykį, tuos mus, kurie egzistuotų tik laiškuose ir jų kontekstuose? Kiek laiškuose įmanoma būti savimi ir sykiu pažinti kitą? Galiausiai, kiek išlikusi korespondencija gali kitiems papasakoti apie ją rašiusius žmones ir apie tai, kas buvo (iš)gyventa, patirta, mylėta ir nekęsta?

Bilieto kaina: 10,- ir 13,- Eur.

 

 

Vasario 28 d. Klaipėdos jaunimo teatras „Kontrabosas“

Dramaturgas - Patrick Süskind

Režisierius – Valentinas Masalskis

Scenografė – Renata Valčik

Kontrabosistas – Donatas Želvys

Trukmė – 1 val.

 

Vieno veiksmo pjesė „Kontrabosas“– tai paralelė į mūsų kasdienybę. Dabartinė garbėtroškų ir narcizų visuomenė kasdien mokosi tą pačią pamoką: pervertinus savo galimybes, lieka protestuoti prieš tavo talento nepastebėjusį pasaulį ir imti jo neapkęsti. Arba, galų gale, suvokti, kad esi tik vienas didelio orkestro instrumentas, greičiausiai net ne kontrabosas, o paprastas barškutis... Naujasis Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis– tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama – kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas.

Bilieto kaina: 8 Eur.

 

 

Kovo 1 d.  Klaipėdos dramos teatras „Tėvas“

Dramaturgas - August Strindberg

Režisierė - Māra Ķimele

Scenografas - Reinis Suhanovs

Kostiumų dizainerė - Baiba Litina

Trukmė – 2 val. 15 min.

 

Vaidina: Darius Meškauskas, Aldona Bendoriūtė, Nijolė Sabulytė, Jūratė Jankauskaitė, Igoris Reklaitis, Marius Pažereckas, Vaidas Jočys, Karolina Kontenytė, Kamilė Andriuškaitė, Radvilė Bronušaitė.

Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėti? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? Kodėl po gražių pažadų „ir laimėje, ir varge, kol mirtis mus išskirs“ žmonės ima kurti pragarą vienas kitam ir svajoti, kad ta mirtis kuo greičiau juos išskirtų? Pagal švedų rašytojo ir dramaturgo Augusto Strindbergo psichologinę dramą „Tėvas“ (1887 m.) pastatytas spektaklis.

Bilieto kaina: 8 ir 10 Eur.

 

 

Kovo 2 d. Tarptautinis projektas „Tankumas“

Choreografija: Ine Dubois (Belgija), Macej Piotr Beczek (Lenkija) ir Paulius Prievelis (Lietuva).

Kompozitorius: Andrius Stakelė (Lietuva)

Šokėjai: Ine Dubois, Macej Piotr Beczek (Lenkija) ir Paulius Prievelis (Lietuva).

Trukmė – 45 min.

 

TIDENJECT / Tankumas - šokio spektaklis, kuriame trys jauni šokio atlikėjai ir kūrėjai susitinka šokiui/šokyje.

Iš psichofizinių impulsų ir skirtingų situacijų, kurios nusako atlikėjų santykį su savimi, vienas kitu ir aplinka, atlikėjai ir jų personažai savo istorijas išreiškia sapno ar prisiminimo forma. Paieškoje kas juos jungia ir atskiria - esminiai jausmai, kurie būdingi žmogui, susimaišo tarpusavyje ir susispaudžia į paviršių iškeliant egzistencinius klausimus.

„Aštuonis kartus už Saulę masyvesnės žvaigždės gyvena neilgai. Pasibaigus kurui jos tampa raudonosiomis milžinėmis. Bandydamos išlikti, jos pradeda deginti kitas medžiagas, bet to užtenka vos keliems milijonams metų. Tada jos susinaikina didžiuliame supernovos sprogime. Maždaug savaitę supernova šviečia skaisčiau už visas kitas galaktikos žvaigždes. O tada - greitai išdyla. Belieka tik mažas, tankus objektas - neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė - apsuptas besiplečiančio labai karštų dujų debesies“.

Bilieto kaina: 6,- (studentams, pensininkams) ir 8,- Eur.

 

 

Kovo 3 d. Kauno valstybinis lėlių teatras.

„Noriu - negalima, reikia – nenoriu“

Autorė - Daiva Čepauskaitė

Režisierius - Andrius Žiurauskas

Dailininkė - Lesia Lučko (Ukraina)

Kompozitorius - Bogdanas Ščepanskis (Lenkija)

Vaidina: Remigijus Endriukaitis, Audronė Grėbliauskienė, Jolita Ross, Laima Strazdauskienė, Andrius Žiurauskas /Darius Krapikas.

Trukmė – 50 min.

 

Spektaklio metu žiūrovai susipažins su mitologinėmis būtybėmis ir drauge su pagrindiniais herojais - padūkėliais Kaukučiais ir Maumu - klaidžios po pavojų ir išbandymų pilną girios tankmę. Vaikai lengvai atpažins situacijas, kurias ne kartą patys yra išgyvenę, o tėvai turės galimybę su šypsena mėgautis stereotipinėmis šeimos santykių peripetijomis.

Gilindamiesi į amžiną tėvų ir vaikų konfliktą „Noriu – nenoriu, galima – negalima, reikia – nereikia...“, spektaklio kūrėjai akcentuoja daugelio kartų patikrintas gyvenimo tiesas - tik artimųjų meilė, rūpestis vienas kitu ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo poelgius yra prasmingo gyvenimo pagrindas.

Su Kaukų šeimynėle, Strakalu, Bezdukais, dėde Aitvaru, Laumėmis, Maumu ir Markopoliais pagal G. Beresnevičiaus pasakas pastatytame spektaklyje kviečiami linksmintis vaikai nuo 3 m.

Bilieto kaina: 3,50 Eur

 

 

Kovo 3 d. Nacionalinis dramos teatras „Bestuburiada“

Ingrid Lausund –„Bestuburiada“

Iš vokiečių kalbos išvertė Jūratė Pieslytė

Režisierė — Giedrė Kriaučionytė

Dailininkė — Berta Boculaitė

Kompozitorius — Andrius Šiūrys

Videomenininkas — Jonas Tertelis

Šviesos dailininkas — Vilius Vilutis

Vaidina: Dainius Jankauskas, Jovita Jankelaitytė, Gelminė Glemžaitė , Dovilė ŠilkaitytėAldona Vilutytė.

Trukmė – 1 val. 40 min.

 

Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Ką daryti, jei myli tą, prieš kurį turi laimėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai).

Ingridos Lausund pjesėje pristatoma „niekinga padermė“ – penki tarnautojai prie šefo kabineto durų – laukia. Laukia savo eilės, savo darbo įvertinimo, o deramas atstovavimas žmonijai pasireiškia visomis žmonėms būdingomis spalvomis. Jie nori mylėti, jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria, iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam, jie pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, jie gali viską ištverti. Jie seniai nebepamena, ko jie laukia, kodėl jie laukia, ko jie tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi. Nesuprasdami, kad jie savarankiškai, savanoriškai ir savavališkai naikina savo gyvenimus, net jei laukia gyvenimą pakeisiančio stebuklo. Nemėgindami pakeisti gyvenimo patys. Ir pakeisti save. Nes jie tam paprasčiausiai nebeturi stuburo. Tačiau laukia, gal kada turės?

Bilieto kaina: 8,- ir 10,- Eur

 

 

Kovo 4 d. 16 val. Nacionalinis Kauno dramos teatras „Astrida“

Režisierė – Inesa Paliulytė

Dailininkė – Kotryna Daujotaitė

Kompozitorius – Raigardas Tautkus

Choreografė – Rasa Sviderskienė

Vaidina: Audronė Paškonytė, Daiva Rudokaitė, Doloresa Kazragytė, Egidijus Stancikas, Henrikas Savickis, Inesa Paliulytė, Liucija Rukšnaitytė, Milė Šablauskaitė, Nijolė Ona Lepeškaitė, Saulius Čiučelis, Sigitas Šidlauskas. Taip pat vaidina teatro mokyklėlės „Mano teatras“ auklėtiniai.

Trukmė 2 val. 20 (su pertrauka)


Veikiausiai visi puikiai prisimename pramuštgalvę Pepę Ilgakojinę, Mažyli ir jo bičiulį Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, bei Emilį iš Lionebergos. Tai - neabejotinai smagiausi vaikystės personažai! Tik ar iš tiesų pažįstame jų sumanytoją – švedų rašytoją Astridą Lindgren? Su šia rašytoja susipažinti kviečia žymi spektaklių vaikams režisierė ir aktorė Inesa Paliulytė. Įkvėpta pašėlusios rašytojos kūrybos ir nepaprastos asmenybės, ji parašė pjesę, kurioje veikia ne tik pati Astrida, bet ir patys šauniausi jos personažai, taip pat susipažįstama su Astridos tėvais, seneliais ir draugais.

Bilieto kaina: 5 Eur.

 

 

Kovo 5 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras „Europiečiai“

Pagal Aischilo „Maldautojos“ ir kitus tekstus

Iš senosios graikų kalbos vertė Audronė Kudulytė-Kairienė

Režisierius – Pauliaus Ignatavičiaus

Vaizdo technikė – Goda Palekaitė

Judesio autorius – Aronas Kahnas (JAV)

Garso technikas – Arturas Bumšteinas

Šviesos technikas – Julius Kuršis

Dramaturgas – Andrius Jevsejevas

Vaidina: Daumantas Ciunis, Tadas Gryn, Agnė Kiškytė, Ilona Kvietkutė, Elžbieta Latėnaitė, Gintarė Latvėnaitė, Edmundas Mikulskis, Indrė Patkauskaitė, Tomas Rinkūnas, Tomas Stirna, Almantas Šinkūnas, Mantas Vaitiekūnas.

 Trukmė – 1 val. 45 min.


Režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus premjera „Europiečiai“ pagal Aischilo dramą „Maldautojos“. Dramoje pasakojama apie Danaides, kurias šalies vadovas Aigiptas nori ištekinti už savo sūnų. Nepanorusios paklusti tirono valiai, jos, drauge su tėvu, laivu išplaukia į Graikiją, į Argo miestą. Argolidės karalius Pelasgas turi priimti nelengvą sprendimą – ar priimti Danaides ir stoti į kovą su Aigipto sūnumis, ar nepriimti jų, užrūstinti Dzeusą, bet išvengiant konflikto ir karo. Pelasgas klausia savo tautos nuomonės. „Maldautojų“ finale tauta nusprendžia priimti pabėgėles.

P. Ignatavičiui labiausiai norėjosi  kalbėti apie šiandieninės Europos skaudulį – pabėgėlių krizę. 

„Perskaičius antikinę Aischilo tragediją „Maldautojos“ ištiko lengvas šokas, kad jau prieš tiek daug metų žmonės gyveno lygiai tomis pačiomis problemomis, kokiomis gyvename mes. „Maldautojų“ tekstas net  per akivaizdžiai tinka šiandienai. Taigi, per antikinį siužetą bandome netiesiogiai, įterpdami dokumentinių tekstų, kalbėti apie žmogų ir meilę. Žmogų – vargstantį, kenčiantį, kitokį...“, - sako režisierius.

DĖMESIO AKCIJA!!! Nuo vasario 23 d. bilietus į spektaklį galite įsigyti tik už 5,- 7,- ir 9,- Eur

 

 

Kovo 7 d. Rusų dramos teatras

 

DĖMESIO!!!! Rusų dramos teatras KEIČIA repertuarą - dėl aktoriaus traumos, planuotas spektaklis

pagal William Shakespeare'ą "ROMEO IR DŽIULJETA" (rež. Peter Uray, Vengrija)- NEĮVYKS.

Vietoj šio spektaklio teatro trupė rodys

Ivan Vyrypajev spektaklį „Dreamworks“.

 

Rež. – Georgij Surkov (Latvija)

Dailininkė – Dacė Sloka (Latvija)
Kostiumų dailininkė – Marika Džulė (Latvija)
Kompozitorius – Arman Guščian (Rusija)
Režisieriaus asistentė – Kornelija Krasilnikovaitė

Vaidina: Valentinas Krulikovskis, Jevgenija Rusakova, Dmitrij Denisiuk, Aleksandr Kanajev, Aleksandra Metalnikova, Inga Maškarina, Valentin Kirejev, Viačeslav Lukjanov, Anžela Bizunovič, Anastasija Pavlova

Rusų kalba (lietuviški titrai)

Premjera - 2015 09 18

Tai - dviejų dalių psichologinė drama (2 val. 30 min), skirta žiūrovams, jaučiantiems žmonių tarpusavio psichologinio sambūvio problemų sprendimo būtinybę.

„DreamWorks“ – tai populiarios JAV kino kompanijos, gaminančios kino filmus ir televizijos programas, pavadinimas, pažįstamas daugeliui žiūrovų. Tačiau ši populiaraus šiuolaikinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesė nėra televizijos serialas. Pjesės veikėjai – pusamžiai amerikiečiai – Deividas, Merilė, Tedis, Frenkas, Salė, Betė ir kt. – šneka iš scenos lyg ir ta pačia ypatinga televizinio vertimo iš anglų kalba, prie kurios skambesio jau seniai pripratę mūsų televizijos žiūrovai. Tačiau šįsyk tai nėra vertimas. Tokiu būdu autorius, drauge su režisieriumi, siekia panardinti žiūrovus į įsivaizduojamą svajonių, regėjimų ir godų kosmosą, kuriame taip mėgsta gyvuoti šiuolaikiniai užsieninių televizijos serialų aistruoliai. Mirtis ir gyvybė, svajos ir realybė, tikros ir menamos aistros, slaptos ir akivaizdžios apgavystės – visa tai yra I. Vyrypajevo pjesės aplinkybės, artimos efemeriškam televizijos serialų pasauliui. Tačiau čia, teatre, aktorių dėka spektaklio personažai žiūrovų akivaizdoje sprendžia itin svarbias, dramatiškas, ir netgi tragiškas realias šiuolaikinių žmonių sambūvio problemas.

 

 

Kovo 8 d. Vilniaus teatras „Lėlė“ –

„Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“

Inscenizacijos autorius ir režisierius - Algirdas MIKUTIS

Dailininkė - Aušra PAUKŠTIENĖ

Kompozitorius - Olegas DITKOVSKIS

Choreografė - Agnietė LISIČKINAITĖ

Vaidina: Karolis Algimantas Butvidas, Arnas Danusas, Irmantas Jankaitis, Marija Chlebopaševaitė, Vilnius Kirkilionis, Elvyra Piškinaitė, Almira Grybauskaitė, Lijana Muštašvili, Deivis Sarapinas, Edita Zėčiūtė.

Trukmė – 50 min.


Sigito Gedos „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“ - odė vaikystei, bundančiam vaiko dvasingumui ir jį supančio pasaulio grožiui, tyriausioms svajonėms.

Pasaka apie Mergaitę ir jos palydovą Vieversėlį, kuriuos miško žvėrims atiduoda Tėvelis, atskleidžia vidinį vaiko pasaulį, jo transformacijas, natūralų pozityvių vertybių siekį.

Spektaklio kūrėjams imponuoja pjesėje užkoduota žmogaus harmonijos su pasauliu tema. „Ši eiliuota S. Gedos pjesė - savotiška opozicija šių dienų tikrovei, slegiamai karo aktualijų: pasaulis čia pateikiamas kaip sapnas, kuriame dėl žmogaus sielos grumiasi įvairūs stebukliniai veikėjai - laumės, kipšai. Visi siekia naudos, gaivališkai trokšta įtvirtinti savo galią, tačiau Mergaitę saugo ir į priekį veda Vieversėlis - intuicijos, naivaus tikėjimo grožiu, harmonija, žmogų saugančių gamtos stichijų simbolis. Vargu ar įmanoma pasipriešinti šių dienų pasaulio agresijai ir norėdamas gyventi harmoningai, žmogus pirmiausia turėtų įsiklausyti į save, pasitikėti vidiniu balsu - tuo vieversėliu, kurį kiekvienas iš prigimties turime“ - teigia spektaklio režisierius A. Mikutis.

Bilieto kaina: 4,50 Eur.

 

 

Kovo 8 d. Oskaro Koršunovo teatras „Vestuvės“

Pagal Bertoldo Brechto pjesę „Miesčioniškos vestuvės“
Režisierius – Oskaras Koršunovas
Vaidina: Karolis Vilkas, Žygimantė Jakštaitė, Kęstutis Cicėnas, Viktorija Žukauskaitė, Greta Petrovskytė, Lukas Malinauskas, Oskar Vygonovski, Artiomas Rybakevičius, Kamilė Petruškevičiūtė.

Dėmesio! Asmenys iki 16 metų neįleidžiami.

Trukmė – 1 val. 15 min.

Bertoldo Brechto pjesė – tai trumpa groteskiška istorija, kurioje absoliučiai viskas yra perkrauta, sugadinta ir sugriauta: baldai, žmonės, jų santykiai. Ir viso to atomazga įvyksta vestuvių puotos metu. „Nors „Vestuvės“ pastatytos pagal B. Brechto pjesę, kiekvienas žiūrovas čia atpažins lietuviškas vestuves. Kita vertus, negalima teigti, jog tai yra komedija – tai tragikomedija. Lietuviškos vestuvių tradicijos virsta tam tikru absurdu. Tai ir juokinga, ir liūdna. Spektaklyje „Vestuvės“ neįkyriai, bet itin tiksliai parodomas dabartinės Lietuvos sociumas. Tai yra lietuviškų vestuvių tradicijų suirimas, tapęs šiuolaikiniu siurrealizmu. Jauni žmonės (turiu galvoje spektaklyje vaidinančius jaunus aktorius) tai suvokia kaip jau nebe savo, bet vis dar gyvuojančią bei jų kartai ironiškai atrodančią tradiciją“, – teigia O. Koršunovas.

Pasak režisieriaus, „Vestuvės“ – tai itin arti publikos esantys aktoriai, betarpiškas bendravimas su žiūrovais. „Vestuvių“ svečiai – visi žiūrovai, spėję rezervuoti sau vietą bei patekę į puoto salę.

Bilieto kaina: 8 ir 10 Eur.

 

 

Kovo 9 d. Knygos teatras „Pakalnučių metai“

Režisierė – Virginija Kuklytė,

Dramaturgija – Milda Sokolovaitė,

Grafinis dizainas – Urtė Ramšaitė,

Scenografija – Urtė Rimkevičiūtė,

Stilius – Justina Semčenkaitė,

Kostiumai – Laura Theiss ir Diana Paukštytė,

Kvapas – Andy Tauer,

Judesys – Sigutė Mikalauskaitė,

Muzika – Laura Misiukevičiūtė ir Modestas Kapustinskas,

Šviesa – Jonas Vološčenka,

Foto ir video – Deivis Lukas,

Projekto vadovė – Miglė Petronytė.

Vaidina: Redita Dominaitytė, Miglė Remeikaitė/Aura Garmutė, Dalius Skamarakas.

Trukmė – 1 val. 40 min.


Trys skirtingi gyvenimai, trys aktoriai, trys jų istorijos: muzika, meilė ir mirtis bei žaidžianti rašytojos vaizduotė - toks „Knygos teatro“ spektaklis „Pakalnučių metai“, pastatytas pagal Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatės, lietuvių dramaturgės, prozininkės, eseistės bei poetės Jurgos Ivanauskaitės noveles „Koncertas Nr. 1“, „Labai nemalonus atsitikimas“ ir „Pasiaiškinimas“ iš debiutinio rašytojos novelių rinkinio „Pakalnučių metai“ (1985). Siekiant žiūrovą priartinti prie rašytojos J. Ivanauskaitės kūrybos ir pasaulėjautos, spektaklyje „Pakalnučių metai“ palikti beveik autentiški, ypatinga kalbos gyvybe pasižymintys novelių tekstai. Pasaulis čia konstruojamas iš potyrių, tad ir vidinės veikėjų dramos atskleidžiamos per melodiją, aromatą, spalvą ar lytėjimą. Čia svarbi kiekviena detalė. Tad spektaklio vaizdai nuolat persipina ir slenka per veikėjų tekstą žaisdami ir kurdami neįprastas, vaizduotę žadinančias istorijas.

Bilieto kaina: 8,- 6,- (senjorams, neįgaliesiems) ir 5,- Eur (moksleiviams).

 

 

Kovo 10 d. Italų šokio teatras spektaklis „Life” (,,Gyvenimas”)

Koncepcija ir choreografija - Raphael Bianco

Choreografo asistentė: Elena Rolla

Baleto meistas :Vincenzo Galano

Garso koncepcijat:  Andrei Alin

Šviesų dizaineris: Enzo Galia

Apipavidalinimas: Enzo Galia e Ivano Coviello

Video : Broga Doite

Kostiumai: Melissa Boltri

Šokėjai :Alin Andrei, Elisa Bertoli, Simona Bogino, Maela Boltri, Vincenzo Criniti, Vanessa Franke, Vincenzo Galano, Cristian Magurano, Alessandro Romano

Trukmė – 1 val.

 

„Kas yra gyvenimo kelias, jei ne atsiradimai ir dingimai nesuvokiamo akto blykstelėjime? Man gyvenimas yra šydas, pradžioje, jis vis dar yra nejudanti jūra, kuri, prieš sugrįžtant į tylą, laukia įgauti formą tam, kad būtų sukurta daugybė įvykių, mistiškų arba jaudinančių, netgi - keistų. Tarp džiaugsmų ir sielvarto, prisiminimai ir nuojautos, kurių ieškome vaikščiodami per nepaaiškinamų ženklų ir signalų labirintus, pabaigoje viskas pasirodo kaip negailestingas raštas, toks aiškus, atskleidžiantis mūsų likimo esmę.

Aš norėčiau, kad auditoriją labiau jaudintų klausimai, o ne atsakymai, kad ji gautų pasiūlymus, labiau negu istorijas, ieškotų kiek įmanoma labiau abstrakčių situacijų be pasakojimų, nes šiame balete, skirto gyvenimui, kiekvienas gali matyti ir atpažinti dalį savo paties kelio“, - sako Raphael Bianco. 

Bilieto kaina: 6,- (studentai, pensininkai) ir 8,- Eur.

 

 

Kovo 11 d. Keistuolių teatro spektaklis „Heraklis“.

Agresyvi komedija N-18

Režisierius - Gildas Aleksa

Scenografė ir kostiumų dailininkė - Kotryna Daujotaitė

Kompozitorius - Vytautas Leistrumas

Šviesų dailininkas - Darius Malinauskas

Vaidina: Dalius Skamarakas, Vaidotas Žitkus, Benita Vasauskaitė, Danas Kamarauskas, Karolis Kasperavičius, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė.

Trukmė – 2 val. 30 min.

 

Geras karys nesidairo į šonus, o jo žodyne nėra klausimo „kodėl?“. Visų laikų žinomiausias herojus Heraklis, ko gero, šio klausimo irgi nekėlė, kapodamas galvas devyngalvei Hidrai. O ar praėję tūkstantmečiai pakeitė šiandieninį herojų? Į šį klausimą savo agresyvioje komedijoje „Heraklis“ atsako režisierius Gildas Aleksa. Pasitelkęs aštrų, tamsų humorą antikinio mito pavidalu į sceną perkelia mūsų dienų globalius socialinius skaudulius, karą ir vis dar tą patį negudrų didvyrį, kuriuo dabartinių įvykių akivaizdoje šiek tiek esame kiekvienas iš mūsų. Režisierius teigia, jog bene vienintelis likęs būdas kalbėti apie karą yra juokas - natūrali biologinė reakcija, atpalaiduojanti ir apvalanti sąmonę, nes sensacijų ir skambių antraščių eroje likę mažai vietos tikrai empatijai.

Irako, Afganistano, Sirijos, Ukrainos ir kitų mūsų amžiaus karų realios istorijos perteikiamos pasitelkus antikinį mitą apie Heraklį, kuris nuolatos vykdo žygdarbius, nors motyvų iki galo pats nežino, nes niekas apie juos nieko nepasako. „Heraklis“ kviečia besijuokiant atverti akis ir susimąstyti, kas vis dėlto kovoja kasdienį karą - herojus ar jo viešųjų ryšių komanda, spektaklyje veikianti vyno ir linksmybių dievo Dioniso pavidalu? Kur išsitrina riba tarp „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ ir prievartos, kuri lydi kiekvieną karą? Popkultūros, kūno kulto, purvinos gatvės kalbos prisisotinę antikiniai dievai ir herojai žiūrovą priverčia juoktis ir baisėtis šių dienų abejotinos išliekamosios vertės istorija, kurią kuria ne kas kitas, o jis pats.

Bilieto kaina: 8 ir 10 Eur.

 

 

Kovo 12 d. Kauno miesto kamerinis teatras „Alksniškės“

Pjesės autorius ir spektaklio režisierius – Gytis Padegimas

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Birutė Ukrinaitė

Kompozitorius – Raimundas Martinkėnas

Vaidina: Henrikas Savickis, Alma Masiulonytė, Simona Bladženauskaitė, Arnis Aleinikovas, Vytautas Gasiliūnas, Albinas Budnikas, Edita Niciūtė, Kristina Kazakevičiūtė.

Trukmė – 3 val.

„Alksniškės“ – pasakojimai apie Kazį Grinių, dialogai ir pamąstymai apie laisvę, perversmą, ateitį.

Spektaklio veiksmas vyksta 5-ajame XX a. dešimtmetyje, kuomet K. Grinius už protestą dėl žydų naikinimo buvo ištremtas iš Kauno į savo gimtąjį kaimą – Selemos Būdą. Atskirtas nuo įprastos veiklos, trečiasis prezidentas prisimena kertinius savo ir visos Lietuvos gyvavimo taškus: kovą už demokratiją, žodžio, religijos ir kitų laisvių įsigalėjimą Lietuvoje, 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą, tolimesnę visuomeninę veiklą. Prezidento dialoguose su giminaičiais, kaimynais ir gyvenimo bendrakeleiviais atsiskleidžia K. Griniaus išgyvenimai, filosofinė pozicija bei asmeniniai bruožai –tolerancija, demokratiškumas, pacifizmas, išmintis. Spektaklyje atsiskleidžia ne tik K. Griniaus asmenybė, bet ir kitu rakursu parodomi svarbiausi tuometiniai istoriniai įvykiai.

Rašydamas pjesę spektakliui „Alksniškės“, režisierius G. Padegimas gręžiasi į istorines asmenybes, išlikusius dokumentinius jų tekstus: Kazio Griniaus atsiminimus, Gedimino Ilgūno ir Alfonso Eidinto monografijas, prezidento sūnaus Liūto Griniaus atsiminimus (išleistus JAV) bei tekstus iš 1926 m. „Varpo“, skirto Prezidentui. „Šiais sudėtingais laikais, kai demokratija daugelyje šalių darosi tarsi nebereikalinga, jis mums yra svarbus pavyzdys,“ – pabrėžia režisierius G. Padegimas.

Bilieto kaina: 8 ir 10 Eur.

 

 

Kovo 14 d. Teatriukas „Žalia gyva“

Režisierė - Agnė Sunklodaitė

Scenografė - Giedrė Brazytė

Vaidina: Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas

Trukmė - 1 val.

Žalia gyva - senas vaikų žaidimas. Jį Vilniuje ir apylinkėse žaidė pokario vaikai – bet kuriuo momentu vaikas galėjo ištarti žalia gyva ir draugas turėjo parodyti prie savo kūno glaudžiamą žalią, gyvą lapą, gėlės žiedą ar pan. Žiemą tai buvo nelengva užduotis! Profesionali kūrybinė grupė pasitelkusi nuotraukas, literatūrinę medžiagą, gyvus prisiminimus kūrybiškai ir jautriai sudėliojo originalų scenarijų, kurio veikėjai – įvairių tautybių, įvairių laikotarpių mažieji Vilniaus gyventojai. O istorijos – pačios įvairiausios – ir labai linksmos, ir liūdnos, ir sukrečiančios – tokios, kokia Vilniaus ir visos Lietuvos istorija. Tai – tarsi gyva istorijos pamoka. Spektaklio tikslinė grupė – vaikai (5-12 m.), šeimos su įvairaus amžiaus vaikais.

Spektaklio sukūrimą rėmė Lietuvos Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Bilieto kaina: 5 Eur.

 

 

Kovo 15 d. 18.30 val.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras „Lavina“

Režisierius - Linas Marijus Zaikauskas

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Margarita Misiukova

Muzikinis apipavidalinimas – Linas Marijus Zaikauskas

Vaidina: Olita Dautartaitė, Ligita Kondrotaitė, Albinas Kėleris, Vytautas Kupšys, Eleonora Koriznaitė, Dalius Jančiauskas, Jolita Skukauskaitė – Vaišnienė, Jonas Čepulis, Emilis Pavilionis, Asta Preidytė, Rimantas Teresas, Regina Kairytė, Laimutis Sėdžius, Gintautas Žiogas

Trukmė – 1 val. 30 min. (Dviejų dalių drama-trileris)

 

Pagrindinė spektaklio veikėja – baimė.

Žmonės, gyvenantys nedidelėje bendruomenėje kalnuose, negali garsiai kalbėti nei juoktis, trumpiau tariant, jie negali triukšmauti. Taip yra dėl to, kad bet koks, net daiktų sukeliamas garsas gali iššaukti milžinišką sniego nuošliaužą. Įdomiausia tai, kad sniego nuošliaužų galimybė išlieka kone ištisus metus. Kartos gyvena absoliučioje tyloje, sekdamos griežtas taisykles, kurias diktuoja nuolatinė baimė. Nesilaikantys taisyklių yra baudžiami mirtimi. Tokiu būdu žmonės praranda savo jausmus, jautrumą, orumą… Ir tik meilė yra pajėgi sulaužyti šį baimės, tylos ir pasyvumo kalėjimą.

Spektaklyje klausiama: gal lavina nėra tik natūralus reiškinys? Gal žmonės patys ją prisišaukia mintimis ir įsikalbėta baime? Kaip nekvestionuojama baimė gali tapti visuomenės ir individo egzistencijos, socialinės tikrovės centru? Ir kokie tokios baimės įsigalėjimo padariniai?

Bilieto kaina: 10 ir 12 Eur.

 

 

Kovo 16 d. Valstybinis jaunimo teatras „Bėgikas“

Mattias Andersson

Režisierius: Olga Lapina

Scenografas ir kostiumų dailininkas – Marijus Jacovskis

Kompozitorius – Antanas Jasenka

Judesio kompozicijų autorė – Sigita Mikalauskaitė

Vaidina: Ignas Ciplijauskas, Sergejus Ivanovas, Aleksas Kazanavičius, Dalia Morozovaitė, Aušra Pukelytė, Dovilė Šilkaitytė.

Trukmė – 1 val. 15 min.

 

Ar nesijaučiame, kad esame verčiami būti nugalėtojais? Ar sėkmės visuomenės nuostatos neįspraudžia jauno žmogaus į lyderio arba lūzerio rėmus? O ką reiškia būti sėkmingu žmogumi? Šiuos klausimus kelia spektaklio „Bėgikas“ kūrėjai. Šiuolaikinio švedų dramaturgo Mattiaso Anderssono  (g. 1969) to paties pavadinimo pjesę realizuoti teatro scenoje ėmėsi jauna režisierė Olga Lapina.

Istorijos centre – penki mokykloje besimokantys paaugliai. Veiksmas vyksta sporto salės persirengimo kambaryje, kur vieni vaikai ruošiasi sporto varžybomis, kiti gi daugiau dėmesio skiria mokinių erzinimui ir patyčioms. Geriausias mokyklos bėgikas palūžta, kai yra priverčiamas praleisti svarbiausią metų bėgimą. Vieną iš pagrindinių personažų kuria aktorius Sergejus Ivanovas. „Jau pats mano kuriamo herojaus vardas – Pradis – simbolizuoja tam tikrą pradžią: jauno žmogaus gyvenimo, spektaklyje pasakojamos istorijos, kurią jis vis bando ir bando pradėti pasakoti, ir kaskart užstringa... Spektaklis skirtas paaugliams, kurie, kaip ir pjesės herojai, laužo taisykles, mėgina išsivaduoti iš savotiškų rėmų, į kuriuos juos mėgina įsprausti tėvai, aplinkiniai. Maištas, bandymas ieškoti savo kelio, savasties – visa tai artima jauniems žmonėms, besiformuojančioms asmenybėms. Ir, žinoma, svarbiausia čia – meilė, kuri suteikia sparnus ir padeda įveikti aukščiausias tvoras...“, – pasakoja aktorius S. Ivanovas.

Spektaklyje kalbama apie besiformuojančios asmenybės mėginimą išgyventi atšiauriame ir ciniškame pasaulyje. Taip pat nagrinėjamos patyčių, smurto tarp paauglių, negalėjimo pritapti prie sociumo temos, o visas pasakojimas konstruojamas pasitelkus jaunimo žargoną. Tačiau spektaklio kūrėjai neina tiesmuku keliu, o ieško sąlygiškų priemonių pasakojimui apie jauno žmogaus pasaulėjautą plėtoti.

Bilieto kaina: 8 (studentai, moksleiviai) ir 10 Eur.

 

 

Kovo 17 d. Šiaulių dramos teatras „Blusyno pasakojimai“.

Pagal Gendručio Morkūno knygą

BLUSYNO PASAKOJIMAI

Vienos dalies kreivos istorijos iš berniuko ir mergaitės gyvenimo.

Spektaklis skirtas žmonėms nuo 5 metų.

Režisierius ir inscenizacijos autorius – Antanas Gluskinas

Scenografė – Anželika Šulcaitė

Kompozitorius – Jonas Jurkūnas

VAIDINA: Monika Šaltytė, Aurimas Žvinys, Inga Norkutė, Dalius Jančiauskas

Trukmė – 1 val.

Vieną dieną, viena šeima – mama, tėtis, dukra ir sūnus – išsiruošė į kelionę automobiliu.

- Ką veikti kelionės metu? – klausia vaikai.

Tėvai vaikams pasiūlo žiūrėti pro langą, nes ten daug įdomių dalykų. Žmonės sako, tų įdomių dalykų krūvos yra miestų parkuose, kaimų keliukuose, gėlių vazonuose ir net taikiai stovinčiuose laikraščių kioskuose. 

- Bet jeigu greitai nusibosta žiūrėti pro langą ir ieškoti tų įdomių dalykų? Ką tada veikti? – klausia vaikai.

- Tada, – atsako tėvai, – žiūrėkite pro automobilio langus ir stebėkite žmones, nes jie patys įdomiausi. Jie būna ir raudoni, ir juodi, ir geltoni, o kartais ilgi, stori, rėksniai, tyleniai, stropūs, išradingi. Jų daug visame pasaulyje. Iš aukštai žmonės atrodo kaip blusos, kurios neranda sau vietos – šokinėja ir laksto iš vienos vietos į kitą. Žodžiu, tikras blusynas. Netikite? Patys pažiūrėkite…Ir tada iš tėvų lūpų pasipila Blusyno pasakojimai apie berniuką ir mergaitę. Viename mieste gyveno mergaitė, kuri linkėjo tik blogus palinkėjimus. Ir jie pildėsi…Tame pačiame mieste gyveno ir vienišas berniukas, kuris turėjo pašėlusiai rūpestingą mamą…Tada tie du vaikai susitiko ir pamilo vienas kitą, o tada tai prasidėjo…Kuo toliau, tuo kelionė darosi įdomesnė, ar ne?Jeigu ir Jūs norite keliauti kartu, ateikite į spektaklį. Prisisekite diržus. Variklis užvestas. Pirmyn, ieškoti įdomių dalykų!

Bilieto kaina: 4 Eur.

 

 

Kovo 17 d. Šiaulių dramos teatras „Vardan tos...“ N-14

Pagal Petro Vaičiūno pjesę „Patriotai“

Režisierius – Aidas Giniotis

Kompozitorius – Vytautas Leistrumas 

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Ramunė Skrebūnaitė

Vaidina: – Inga Norkutė, Inga Jarkova, Martyna Gedvilaitė, Eglė Stanišauskaitė, Aurimas Pintulis, Aurimas Žvinys, Aidas Matutis, Jurgis Marčėnas, Sigitas Jakubauskas, Anicetas Gendvilas, Eimantas Bareikis, Severinas Norgaila, Danguolė Petraitytė, Dalius Jančiauskas

Trukmė – 2 val. 50 min.

 

Spektaklyje „Vardan tos...“ meistriškai žongliruojama moralės ir amoralumo, patriotiškumo ir prisitaikėliškumo, meilės ir naudos kamuoliukais. Režisierius Aidas Giniotis nesislepia už modernaus teatro širmos, atvirai pareiškia, kad spektaklis gerokai kitoks – drastiškas, šmaikštus ir įspėja - skirtas suaugusiems. Scenoje matysite geriausius Valstybinio Šiaulių dramos teatro (ir ne tik jo) aktorius. Jie, persikūniję į tarpukario (ir ne tik jo) Lietuvos veikėjus, privers Jus pamatyti save iš šono. Atpažinti seniai pažįstamą būdą Lietuvos. Pamatyti, kaip tautiečiai seniau gyveno, o gal ir dabar tebegyvena...

Bilieto kaina: 8 ir 10 Eur

 

 

Kovo 18 d. Panevėžio teatras „Menas“

„Miestelėnas bajoras“

Režisierė - Monika Klimaitė

Scenografas - Artūras Šimonis

Kompozitorius - Andrius kairys

Vaidina: Donatas Juzėnas, Elona Karoblytė, Izabelė Visockaitė, Arnas Butkus, Jolanta Miciūnaitė, Ovidijus Kazarinas, Justina Žiogaitė-Butkienė, Martynas Klementjevas, Aliona Kuriakina, Sandra Juzėnienė, Saugirdas Stakelė, Rita Zutkienė

Trukmė – 1 val. 45 min.

 

„Miestelėnas bajoras” - tai lengva satyra, išryškinanti ir tuo pačiu išjuokianti žmogaus siekį būti tuo, kuo jis nėra. Kūrinyje pajuokiama žmogaus silpnybė – šlovės, garbės, galios ir šiems laikams būdingo žinomumo troškimas. Moljeras pjesėje reflektuoja du socialinius sluoksnius – aukštesnįjį, kuriam XVII amžiuje priklausė visi didikai ir kurį šiandien atitiktų mūsų vadinamas „elitas” ir vidurinįjį, kuriam tuo metu priklausė miestiečiai, Moljero vadinami miestelėnais, o šiandien – visi paprasti, niekam nežinomi piliečiai.

Pagrindinis pjesės veikėjas Ponas Žurdenas priklauso pastarajam - miestiečių sluoksniui, tačiau jo troškimas būti bajoru ir priklausyti aukštuomenei stipresnis ir už visus gamtos dėsnius. Ponas Žurdenas, nors ir yra miestietis, turi labai daug pinigų, kurie ir leidžia bei suteikia jam galią eiti prieš pačią prigimtį. Pjesėje taip pat pateikiamas ir vadinamos aukštuomenės atstovas – Dorantas, kuris nors ir būdamas „mėlyno” kraujo, priešingai nei Žurdenas, yra finansiškai nepasiturintis. Tačiau Dorantas be galo apsukrus žmogus, gebantis meistriškai manipuliuoti žmonėmis ir pakreipti situaciją taip, kaip jam būtų naudinga. Ponas Žurdenas – tikras laimikis „kilmingajam” Dorantui ir visiems norintiems iš jo pasipelnyti. Dorantas ir samdomi įvairių specialybių mokytojai pataikauja Žurdeno silpnybei – elgiasi su juo kaip su „bajoru” ir negaili tuščių pagyrų, o mainais vartoja jo turtą ir išnaudoja jį patį.

Bilieto kaina: 6 Eur

 

 

Kovo 19 d. Keistuolių teatro spektaklis „Edis Agregatas, arba Nemirštančio optimisto gyvenimas

ir mirtis“

roko fantasmagorija

Muzika, libretas ir režisūra – A. Giniotis

Scenografė – R. Skrebūnaitė

Šviesų dailininkas – D. Malinauskas

Garsas – I. Juzokas ir J. Kolobovaitė

Scenoje: Aidas Giniotis (vokalas), Darius Miniotas (gitara, mušamieji, vokalas), Giedrius Kiela (bosinė gitara, gitara, vokalas), Gabrielius Zapalskis (klavišiniai, vokalas), Jonas Šarkus (pučiamieji, sintezatorius, vokalas), Judita Urnikytė (mušamieji, vokalas), Ieva Stundžytė (gitara, vokalas)

Trukmė - 1 val. 30 min.

 

Į Keistuolių teatro sceną žengia grandioziškiausias, įspūdingiausias ir dar niekada Lietuvoje nematytas teatro įvykis - roko fantasmagorija „Edis Agregatas, arba Nemirštančio optimisto gyvenimas ir mirtis“. Šiuo skirtingus žanrus - teatrą ir gyvai atliekamą muziką - jungiančiu sceniniu veikalu į sceną visa galia ir su naujomis jėgomis bei netikėtomis raiškos formomis sugrįžta muzikinė Keistuolių teatro pusė, aktorių orkestras, diriguojamas teatro spiritus movens Aido Giniočio. Eksperimentinės roko muzikos, scenoje gyvai atliekamos aktorių, ir pirmą kartą Lietuvos teatrų istorijoje pasirodančios steampunk scenografijos fone besiskleidžianti nemirštančio optimisto istorija sužavės ne tik A. Tapino knygų, „Da Vinčio kodo“ ir alternatyviosios istorijos gerbėjus, bet ir visus, pasiruošusius nerti į mechaniškos ir užburiančios atmosferos, pomirtinio gyvenimo bei, visų svarbiausia, amžinosios laimės paslapties kupiną teatro įvykį. Projekto kūrėjai šį savo kūrinį įvardija netikėtu žanru - roko fantasmagorija, kurioje progresyvus ir art roko muzika darniai sugyvena su naujų teatrinių formų paieškomis, besiskleidžiančiomis scenoje nauja ir nematyta stilistika. Sceninio vyksmo dėmesio centre, išlaikant geriausias Keistuolių teatro tradicijas (kurios tęsiasi nuo roko operos „Daktaras Stasys“ iki legendinės ir daugybę Auksinių scenos kryžių apdovanojimų pelniusios „Meilė ir mirtis Veronoje“) įtaigiai muzikine forma pasakojama mistinės figūros Edžio Agregato (ne)sibaigianti gyvenimo istorija. Jam suteiktas unikalus šansas pakartoti gyvenimą dar sykį, apie vertybes ir prasmes mąstant jau iš anapusybės perspektyvos. Ar viskas būtų taip pat, ar viskas būtų kitaip, jei būtų leista kartoti ir rinktis? - to klausia ir mėgina iššifruoti šio performanso kūrėjai. Nežinomame amžiuje, postapokaliptiniame laike, skirtingose pasaulio vietose atrandamos mitinio žmogaus, legendinio pranašo Edžio Agregato, pagarsėjusio amžinai laimingu gyvenimu, relikvijos. Atrastosios relikvijos - Edžio atvaizdas ar jo paties dalys, tarsi Turino drobulė ar Budos pėdsakas, - dar ir pasižymi ypatingomis galiomis. Relikvijoms atsirandant vis kituose pasaulio kampeliuose susiburia grupė žmonių, pasiryžusių išsiaiškinti, kas gi iš tiesų buvo toji mistinė figūra. Entuziastingai kompanijai pasitarnauja svarbiausias radinys - Edžio Agregato psalmynas, į kurį, psalmių forma, nugulė visi svarbiausi laimingojo pranašo gyvenimo įvykiai: nuo neįprasto jo gimimo, neįtikėtinos kasdienybės mechaniškoje kruopščiai apskaičiuotoje visuomenėje iki mirties, netikėtai tapusios naujos istorijos pradžia.

 Bilieto kaina: 9 ir 12 Eur.